Vilniaus ir Kauno savivaldybių atstovai sudarė sąrašą kultūros renginių ir objektų, turėsiančių teisę naudoti dvimiesčio vardą
„Bent jau kultūros srityje dvimiestis yra gyvas”, – pasidžiaugė Vilniaus vicemeras Kęstutis Masiulis vakar vykusiame pasitarime-diskusijoje „Vilniaus ir Kauno savivaldybių bendradarbiavimas įgyvendinant dvimiesčio kultūrinius projektus”.
Kauno savivaldybėje susirinkę politikai, administracijų atstovai, kultūros padalinių vadovai, renginių organizatoriai sudarė sąrašą Kaune ir Vilniuje vykstančių projektų, kurie trejus metus galės naudoti dvimiesčio pavadinimą.
Tikrieji nariai ir kandidatai
Nutarta, kad dvimiesčio vardo nusipelnė viešosios įstaigos „Bikuškio dvaras” organizuojamas tapytojų pleneras „Dipolis”, projektas „Kalėdos sostinėse”, Pažaislio muzikos ir „Kaunas Jazz” festivaliai, dailės parodas Lietuvoje ir užsienyje rengiančios viešosios įstaigos – galerija „Meno parkas” (Kaunas) ir „Menų vartai” (Vilnius), vilniškis „Kristupo vasaros festivalis”, folkloro festivaliai „Skamba skamba kankliai” (Vilnius) ir „Atataria lamzdžiai” (Kaunas) bei Vilniuje rengiamas tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Musica Sacra”.
Diskusijos metu gimė idėjų papildyti šį sąrašą dar keliais renginiais-kandidatais. Pretendentais gauti dvimiesčio vardą tapo Kauno „Poezijos pavasaris”, vilniškis teatrų festivalis „Sirenos”, festivalis „Operetė Kauno pilyje”.
Tikslus sąrašas – spalį
Kauno mero patarėjas Jonas Jučas pasiūlė į sąrašą įtraukti ir kurį nors iš Vilniuje rengiamų didesniųjų kino renginių. „Būtų gerai, kad sostinėje rengiamas kino festivalis oficialiai būtų nukreiptas ir į Kauną, – kalbėjo J.Jučas. – Mūsų mieste kino renginių trūksta”.
„Tikrai palaikysime siūlymą dėl kino festivalio išplėtimo iki Kauno”, – užtikrino Vilniaus savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjas Edmundas Žalpys.
Lietuvos mokslų akademijai atstovaujantis Rolandas Maskoliūnas papasakojo apie Vilniuje organizuojamą mokslų festivalį, kurio metu mokslininkai populiariai, netradiciniais būdais ir netradicinėse vietose supažindina jaunimą su naujausiais mokslo pasiekimais. „Aš, kaip kaunietis, manau, kad šis festivalis galėtų vykti ir Vilniuje, ir Kaune”, – kalbėjo R.Maskoliūnas.
Vilniečiai pasiūlė greta dvimiesčio vardą gausiančių galerijų įrašyti ir Kaune veikiančią „Eglės” galeriją, aktyviai bendradarbiaujančią su abiejų miestų menininkais.
Tikslus dvimiesčio renginių sąrašas turės būti patvirtintas spalio pirmojoje pusėje.
Planuojamas bendras leidinys
„Vilniaus ir Kauno atstovams reikėtų susirinkti ir patvirtinti galutinį dvimiesčio renginių sąrašą, kol abiejų miestų Savivaldybės dar nesvarstę kitų metų biudžetų”, – pabrėžė Kauno vicemeras Erikas Tamašauskas. Dvimiesčio renginys, kalbėta pasitarime-diskusijoje, – ne tik skambus pavadinimas. Tai – ir kitoks biudžetinio finansavimo modelis, ir kur kas patrauklesnis projektas privatiems rėmėjams.
Kauno ir Vilniaus savivaldybių kultūros institucijų vadovai, administracijų specialistai, atsakingi už dvimiesčio kultūrinių projektų įgyvendinimą, Kultūros ir švietimo komitetų nariai tarėsi, jog pats metas leisti bendrą kultūrinį dvimiesčio internetinį tinklapį ir vieną bendrą spaudos leidinį, skirtą dvimiesčio renginiams.
„Mes leidžiame leidinius ir Kaunas leidžia leidinius, informuojančius apie kultūrinius renginius, – kalbėjo Vilniaus vicemeras K.Masiulis. – Manau, kad kur kas efektyvesnis ir logiškesnis sprendimas būtų vienas bendras leidinys”.
Kultūroje priešpriešos nėra
„Vilnius ir Kaunas kultūros turizmo prasme yra vienas vienetas. Juk 100 kilometrų – tai ne atstumas, tai normalus didmiesčio mastelis”, – teigė Vilniaus mero pavaduotojas K.Masiulis.
„Šiandien galime tik didžiuotis, kad Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją labai entuziastingai, be jokio valdžios paakinimo, palaiko privatūs meno mylėtojai, – sakė sostinės vicemeras. – Ką tik lankiausi Bikuškio dvare, kuriame jau trejus metus rengiami Vilniaus ir Kauno dailininkų plenerai, daugėja ir kitokių dvimiesčio meno faktų ir meno įvykių”.
„Malonu, kad kultūroje, priešingai nei sporte, tarp Vilniaus ir Kauno nėra priešpriešos”, – pastebėjo Kauno savivaldybės Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkas Gediminas Budnikas.
Jūratė Kuzmickaitė