Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonė ilgą laiką Ūkio ministerijai buvo terra incognita. Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijai tenka dėti daug pastangų, kad ši pramonės šaka Lietuvoje taptų lygiaverte.
Asociacijos direktoriaus Algirdo Renkausko teigimu, rezultatų šioje srityje pasiekta tik pernai metų pabaigoje, po to, kai buvo kreiptasi į Seimą.
Pagaliau gautas Ūkio ministerijos sekretoriaus Gedimino Rainio pasirašytas raštas, jog Ūkio ministerija apsvarstys galimybę remti laivų statybos ir remonto pramonę 2007-2013 metų laikotarpiu.
Žadama mažinti ir uosto rinkliavas į remonto įmones atplukdytiems laivams, kurios Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste yra bene didžiausios Baltijos jūros regione.
Su ES nesiderėta
2002 metais Pietų Korėja ir Kinija Europos Bendrijos laivų statybos ir remonto rinkoje užėmė 30 proc., o 2004 -aisiais jos jau buvo užgrobusios 80 proc. rinkos. Kadangi Europos įmonių darbų apimtys, užsakovams pasirinkus Kiniją ir Pietų Korėją, labai sumažėjo, daugelis jų buvo priverstos gerokai sumažinti darbuotojų skaičių, kitoms grėsė bankrotas. 2004 metais buvo priimtas Europos Sąjungos (ES) reglamentas, kurį būtina vykdyti visoms ES narėms – neremti laivų statybos ir remonto pramonės. Tiesą sakant, jau nebebuvo ko remti.
Tačiau Lietuvoje tuo metu buvo visai kita situacija. Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonė buvo akivaizdi lyderė Baltijos regione. Lietuvos laivų statytojams ir remontininkams darbų netrūko. Tačiau Lietuvai ruošiantis stoti į ES, jos derybininkai šio klausimo nekėlė, sutiko su visomis sąlygomis.
ES liepė diskriminuoti
Lietuvos ūkio ministerija, vadovaudamasi ES reglamentu, laikėsi nuostatos, kad Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonė mūsų šalyje yra neremiama.
Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija dvejus metus kovojo bandydama pakeisti tokią Ūkio ministerijos nuostatą. Ji kreipėsi ir į Vyriausybę, ir į Seimą pranešdama, kad sėkmingai plėtojama Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonė yra diskriminuojama.
Pernai gegužės mėnesį asociacija gavo buvusio Lietuvos ūkio ministro Viktoro Uspaskicho pasirašytą raštą, kuriame teigiama: „Sutinkame, kad Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonė, Lietuvai tapus ES nare, jaučiasi diskriminuojama, palyginti su kitomis pramonės šakomis. Tačiau dar kartą pabrėžiame, kad šios nuostatos yra įtvirtintos vadovaujantis ES teisės aktais”. Suprantama, dėl tokio ministro prisipažinimo šalies laivų statytojams ir remontininkams nepalengvėjo.
Neleido teikti garantijų
Anksčiau smulkioms laivų remonto įmonėms teikti bankines garantijas „Invegai” buvo draudžiama motyvuojant tuo, kad tai daryti neleidžia ES.
Viešoji įstaiga „Invega” prie Ūkio ministerijos buvo įsteigta tam, kad pagal pristatytus verslo projektus teiktų bankines garantijas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi didelio nekilnojamojo turto. „Invegos” garantijas bankai vertina, kadangi už jas garantuoja Lietuvos Vyriausybė. Be to, valstybė dengia iki 50 proc. bankų palūkanų.
Bankinių paskolų smulkioms ir vidutinėms įmonėms reikia norint plėtoti savo verslą. Paprastai tokios laivų remonto įmonės dirba subrangovėmis. Norėdamos išlikti konkurencinėje kovoje, jos privalo turėti šiuolaikinius įrengimus, kuriuos, beje, būtina nuolatos atnaujinti.
Situacija pagerėjo
A. Renkausko teigimu, Ūkio ministerijos sekretoriaus Gedimino Rainio pasirašytas raštas teikia vilties, kad Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonė turės galimybę dirbti taip, kaip ir kitos Lietuvos pramonės šakos.
Tame rašte teigiama, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos” gali teikti valstybės garantijas Lietuvos laivų statytojų ir remonto asociacijos įmonėms, atitinkančioms smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusą.
Žinia, šiuo metu galioja ES reglamentas 2004-2006 metams. Lietuvos Respublikos vyriausybė iki šių metų gegužės 1 d. privalo parengti savo pasiūlymus 2007-2013 metų ES programavimo laikotarpiui. Siekiama, kad Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos atstovai būtų įtraukti į darbo grupes. Pasak A. Renkausko, pastaruoju metu situacija Ūkio ministerijoje laivų remonto atžvilgiu pasikeitė į gerąją pusę.
Konkurentai – lenkai
Laivai, atplaukiantys į krovos kompanijas, vykdo komercinę gamybinę veiklą, t. y. uždirba pinigus. Laivai, atplukdyti į laivų remonto įmonę, gamybinės komercinės veiklos nevykdo. Užtat įvairių valstybių uostai stengiasi jiems suteikti uosto rinkliavų nuolaidų. Pavyzdžiui, Olandijoje, Roterdamo uoste, atplukdytas į remontą laivas nemoka jokių rinkliavų, Estijoje, Taline, už vidutinį 135 m ilgio laivą mokami 307 eurai, Norvegijoje, Osle – 445, Latvijoje, Rygoje – 647, Lenkijoje, Gdynėje – 3330, Gdanske – 3496, o Lietuvoje, Klaipėdoje – net 4079 eurai.
A. Renkausko teigimu, su Lietuvos laivų statybos ir remonto įmonėmis Baltijos jūros regione konkuruoti gali tik Lenkijos įmonės, Estijos ir Latvijos – ne. Be mažesnių uosto rinkliavų, lenkai dar turi ir tą pranašumą, kad keleriais metais anksčiau išėjo į pasaulinę rinką.
Atliktą studiją „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekonominė ir socialinė reikšmė Klaipėdos miestui, regionui ir Lietuvos valstybei” vertinusi komisija be diskusijų sutiko su tuo, kad remontuoti į Klaipėdos uostą atplukdomų laivų uosto rinkliavas būtina mažinti.
Taigi ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas pamažu tampa geranoriškas Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonės atžvilgiu.
Lankėsi Seimo pirmininkas
Praėjusį penktadienį viešėdamas Klaipėdoje Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas lankėsi ir AB „Baltijos” laivų statykloje. Šią įmonę jis pasirinko turėdamas išankstinės informacijos, kad Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos įmonės, tarp kurių yra ir „Baltija”, patiria sunkumų, susijusių su darbo jėgos stygiumi.
Su statyklos administracija buvo aptartas šis klausimas. Kalbėta ir apie tai, kad valstybės lėšomis parengti jauni specialistai, įgiję šiek tiek patirties Lietuvos laivų statybos ir remonto įmonėse, išvažiuoja dirbti į užsienį. Seimo pirmininkas sutiko su tuo, jog reikėtų koreguoti įstatymus, idant būtų galima įpareigoti jaunus specialistus atidirbti tam tikrą laikotarpį Lietuvos įmonėse. A. Paulauskas mano, kad į šį procesą turi kištis Vyriausybė, kad ji turi bendradarbiauti su Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija.
Seimo pirmininkas pažadėjo pasikalbėti su Lietuvos užsienio reikalų, Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovais, kad jie atvyktų į Klaipėdą ir aptartų problemas kartu su asociacijos atstovais.