Lietuvoje neįgalūs žmonės sudaro tik nedidelę dalį visų siekiančiųjų aukštojo mokslo diplomo. Tačiau tokiems studentams ne visada sudaromos palankios sąlygos įgyti norimą išsilavinimą.
Judėjimo negalią turintiems studentams pirmosios kliūtys aukštojo mokslo įstaigose prasideda nuo pirmojo laiptelio.
Dauguma mokymo įstaigų yra sudariusios nuotolinio mokymosi programas, bet jomis studentai retai pasinaudoja.
Jiems mieliau sėdėti ir klausytis paskaitų, nors ir nepritaikytose tam auditorijose.
Pasigedo lifto
Judėjimo negalią turinti Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos studentė Vida Milvydaitė tvirtino, kad naujasis kolegijos pastatas patogesnis, nei ankstesnis, buvęs Puodžių gatvėje.
„Bet vis tiek ruošė patalpas, o lifto neįrengė. Paskaitos dažniausiai būna trečiame aukšte, net antrame labai retai būna”, – dienraščiui pasakojo teisę studijuojanti moteris.
Pirmosios kliūtys jai prasideda prie pat įėjimo į kolegijos pastatą.
Sunkiausiai įveikti pirmąjį laiptelį, kuris pakankamai aukštas. „Kartą žiemą net dribau”, – prisiminė Vida. Šis laiptelis sunkiai įveikiamas ir jos grupės draugui Dariui Balčiui.
Pirmąjį teisės studijų kursą Darius išklausė gimtuosiuose Telšiuose, kai dar judėdavo pasiramstydamas ramentais. „Man buvo patogu, kad studijavau tame pačiame mieste, kur ir gyvenau, – atvažiuoji su mašina, kaip nors išsikeberioji, ir viskas”, – prisiminė vaikinas. Sveikatai pasitaisius, jis persikėlė gyventi į Klaipėdą ir šiemet turėtų gauti teisės mokslų diplomą. Vaikinas tvirtino esąs patenkintas kolegijos sudarytomis sąlygomis ir jokių priekaištų neturįs. „Niekada negalvojau, kad man bus kuriamos specialios sąlygos”, – sakė Darius.
Nuolaidų nedaro
Tiek Vida, tiek Darius, tiek ir tos pačios kolegijos finansų specialybės pirmakursė Viktorija sakė, kad dėstytojai jiems niekada nenuolaidžiavo ir gerais pažymiais nelepino. „O kodėl turėtų? Juk mes tokie patys kaip ir visi. Dėstytojai čia labai objektyviai vertina. Galbūt mokykloje daugiau nuolaidų buvo”, – sakė jie.
Vida puikiai prisimena pirmąją dieną, kai susitiko su savo grupės draugais. „Jeigu būčiau dėl sveikatos kompleksuota, tikriausiai nesimokyčiau. Čia mūsų visuomenė labiau kompleksuota”, – neslėpė moteris. Viktorija ir Darius sakė jokių įkyrių grupės draugų dėbčiojimų nususilaukę. „Kiekvienas žmogus turi kompleksų. Esu nedidelis, o jaučiuosi didelis. Patinka aukštos panelės. Na ir ką?” – tvirtino vaikinas. Jis sakė esąs patenkintas, kad gali siekti savo tikslo ir sėkmingai irtis per gyvenimą.
„Aš tai puikiai sutariu su grupės draugais. Turiu daug draugų ne tik kolegijoje. Niekada nesijaučiu kitokia”, – sakė pirmakursė Viktorija.
Kalbinti studentai sakė niekada negalvoję apie galimybę mokytis nuotoliniu būdu. Anot jų, visai nevilioja užsidarymas namuose.
Nedidelė dalis
Gyventojų surašymo duomenimis, 7,5 procento Lietuvos gyventojų yra neįgalūs. Stojantys į aukštąsias mokyklas pagal bendrojo priėmimo tvarką pirmosios grupės neįgalieji nuo stojamojo mokesčio atleidžiami.
Klaipėdos aukštosiose mokyklose studijuojantys neįgalieji sudaro tik nedidelę dalį visų studentų. Klaipėdos universitete ir kolegijose kasmet studijuoja tik keletas žmonių, turinčių kokią nors fizinę negalią.
Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje šiuo metu mokosi 7 studentai su negalia, iš jų 5 – su judėjimo. Anot kolegijos direktorės Nijolės Skučienės, jie moka mažiau už studijas, kai kuriems pusę mokesčio už studijas padengia Invalidų draugija.
Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje yra įrengtas liftas, neįgaliems studentams pritaikytas tualetas.
Tačiau šioje kolegijoje dar nesimokė judėjimo negalią turintys studentai. Klaipėdos verslo kolegijoje yra įrengtas patogus privažiavimo takelis neįgaliems studentams. Tokį patį privažiavimo takelį turi ir Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla, tačiau jų dar niekam neprireikė.
Trūksta įrenginių
Klaipėdos kolegijoje šiuo metu studijuoja 6 neįgalūs studentai. Tačiau, anot direktorės Antaninos Šereivienės, studentams, turintiems judėjimo negalią, mokytis šioje kolegijoje būtų sudėtingiau. „Mes sudarome sąlygas studentams atsiskaityti internetu, konsultuojame telefonu.
Viena mergina iš Telšių rajono neturi interneto, todėl jai užduotys siunčiamos paštu”, – pasakojo A. Šereivienė.
Studentams su judėjimo negalia nėra pritaikytos ir Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos patalpos. Neįgaliems studentams kolegijos administracija siūlo mokytis pagal specialiai parengtas nuotolinio mokymosi programas.
Į Klaipėdos universitetą kasmet įstoja keletas negalią turinčių studentų. Tačiau, pasak studijų prorektoriaus Vaidučio Laurėno, ne visi fakultetai turi tam pritaikytas auditorijas.
Anot jo, fizinę negalią turintiems jaunuoliams universitetas suteikia tokias garantijas, kokias teikia valstybė.
„Jie turi mokėti daugybos lentelę kaip ir visi studentai”, – sakė V. Laurėnas.
Aurelija Kripaitė