OKT/Vilniaus miesto teatras kauniečiams pristatys Oskaro Koršunovo režisuotą spektaklį „Grimo opera”
Vienos dalies muzikinę pjesę Kauno publika išvys kovo 5-ąją „Girstučio” kultūros rūmuose. Spektaklio eskizas buvo pristatytas 2004 m. spalį, šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida”.
Perlai iš žiniasklaidos
Operos libretas, pasak Birutės Mar, gimė spontaniškai knygyne aptikus brošiūrą, kurioje buvo aprašytos grimo pamokos, įvairūs patarimai, kaip grimuotis. O turinys knygelės gale padiktavo būsimo spektaklio struktūrą: grimo kambario ir priemonių parengimas, vaikų grimas, jauno žmogaus grimas, charakterinis grimas, seno žmogaus grimas, grimo nuvalymas.
„Galvodama apie pjesę, netikėtai aptikau tikrą lobį šiai temai – moterų žurnalus! Perskaičiau gausybę juose publikuojamų jaunų ir pagyvenusių „žvaigždžių” bei paprastų žmonių interviu. Tekstai, pristatomi kaip herojų išpažintys ar nuoširdūs monologai apie gyvenimą, pasirodė esą pats tikriausias „grimas”! Galbūt kiekvieno gyvenimas – vienoks ar kitoks grimas, po kuriuo savais tikslais slepiame sielą. Visuomenėje tai vadinama „įvaizdžio” kūrimu”, – sako teksto autorė.
Šie žiniasklaidos „perliukai” ilgainiui sugulė į siužetą: grimo pamokų seka atskleidžiama per trijų veikėjų – Dainininko, Balerinos ir Aktorės istorijų fragmentus keičiantis gyvenimo tarpsniams bei juos lydintiems įvaizdžiams.
Menų sintezė
„Dar nežinojome, koks tai galėtų būti žanras, bet pavadinimą sugalvojome išsyk – „Grimo opera”. Tai asocijavosi su „muilo opera”, kita vertus, opera – tai žanras, kuriame daugiausia sąlygiškumo”, – sako B.Mar.
Spektaklį kūrė skirtingų sričių menininkai, todėl jame daug originalių sprendinių. „Pirmu smuiku” groja diriguojantis kompozitorius Antanas Kučinskas. Jis prakalbina „Grimo” trijulę: aktorius Birutę Mar, Rasą Samuolytę, Dainių Gavenonį. Jie meistriškai demonstruoja „balsų grimą” – intonacijos, juokas, atodūsiai, šauksmai, šnabždesys, kuriais mėginame išreikšti savą emocijų amplitudę.
Scenografė Jūratė Paulėkaitė kuria statikos misteriją, kurios pabaigoje nušluojamas grimo kambario spindesys. Kvepalų buteliukų ir kitų smulkių aksesuarų virtimas primena didmiesčio griūtį. Personažų veidai lyg kine keičiasi dideliame ekrane (projekcijos autorius – vaizdo menininkas Andrius Jakučionis).
Fotografo Dmitrijaus Matvejevo fotografijos – graudžiai juokinga skirtingų amžių ir charakterių paletė. Jos spalvinę gamą kruopščiai kūrė dizainerė Jolanta Rimkutė ir grimo meistrės Laura Kreivytė bei Dalia Jovaišienė.
Visi personažai lieka be grimo
„Grimo operos” personažai – galimi kiekvieno mūsų „įvaizdžiai” praeityje ar ateityje, tragiški savo neišvengiamumu ir drauge juokingi.
Trys pjesėje vaidinantys aktoriai pasakoja savo gyvenimo fragmentus keturiais skirtingais gyvenimo tarpsniais, lyg duodami interviu žurnalistams. Su kiekviena scena keičiasi jų išvaizda, pasaulėjauta ir nuotaika – lyg tai būtų jau kiti, vis labiau pasenę žmonės.
Šie gyvenimo fragmentai pasakojami paraleliai su jų dainuojamomis „grimo pamokomis”. Paskutinė scena – „Grimo nuėmimas” – savitas muzikinis kodas, kuriami visi personažai lieka be grimo.