JAV ambasadorius tiki, jog kada nors visi Lietuvos piliečiai į savo svajonių šalį galės keliauti be vizų
Neseniai paskelbta nauja JAV saugių sienų ir atvirų durų vizija, skirta palengvinti studentų, mokslininkų ir verslininkų atvykimą į Ameriką, Lietuvoje buvo suprasta ir kaip amerikiečių noras vilioti gabiausius žmones. Apie tai ir kitais aktualiais klausimais kalbėjomės su vakar „Kauno dienoje” viešėjusiu JAV ambasadoriumi Lietuvoje Stivenu Malu.
Studentai turi grįžti atgal
– Šioje vizijoje, kurią paskelbė JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais, sakoma, kad išduodant vizas studentams turi būti suteikiamas prioritetas. Programa turėtų padrąsinti studentus ir mokslininkus studijuoti JAV. Daugelis tai suprato kaip būdą suaktyvinti „protų nutekėjimą” į JAV, kurios ir taip yra lyderės šioje srityje. Ar sutinkate su tokia nuomone?
– Nesutinku. Priežastis, kodėl pradėjome naują programą, yra tai, kad po siaubingų Rugsėjo 11-osios įvykių labai sugriežtinome saugumo reikalavimus žmonėms, kurie keliauja į JAV. Juk mažiausiai septyniolika lėktuvų pagrobėjų tada turėjo JAV vizas. Todėl buvo suprantamas spaudimas sugriežtinti reikalavimus vizų režimui. Tačiau dėl šių priemonių JAV labai sumažėjo užsienio studentų, o tai kėlė nerimą nacijai, kurios stiprybė yra paremta atvira visuomene ir įvairių tautų sambūriu. Mes suinteresuoti pakeisti šią situaciją ir padaryti viską, kad JAV išliktų geriausia vieta studijoms.
Bet tai nereiškia, kad JAV vagia studentus. Dauguma jų atvyksta kaip mainų programų dalyviai. Baigę studijas, jie negali pretenduoti tapti laikinais rezidentais, kol negrįžta dvejiems metams į savo šalį. Mes norime, kad lietuviai atvyktų studijuoti į JAV, tačiau esame patenkinti, kada jie grįžta namo. Šie žmonės padeda palaikyti gerus santykius tarp Lietuvos ir JAV.
– Europos mokslininkų migracija į JAV nėra nauja, užtenka prisiminti Albertą Einšteiną. Keli šimtai tūkstančių tyrinėtojų ir absolventų jau gyvena JAV. Galbūt tai nėra problema didelėms šalims, tačiau Lietuvai kainuoja labai brangiai. Kaip valstybė galėtų to išvengti?
– Manau, kad emigracija yra trumpalaikė problema. Lietuviai pasižymi stipriu nacionaliniu identitetu. Jei būtų kitaip, nebūtumėte išgyvenę sovietų okupaciją. Tikiu, kad šis identiteto jausmas padės lietuviams, įgijusiems patirties užsienyje, grįžti namo.
Pasiliekama ilgiau, nei leidžia viza
– JAV pažadėjo pagalbą studentams, mokslininkams ir verslininkams, o kaip kiti piliečiai? Lietuva jau atitinka kai kuriuos Vizų atidėjimo programos kriterijus. Ką dar turime padaryti, kad galėtume keliauti į JAV be vizų?
– Lietuva jau atitinka beveik visus kriterijus, išskyrus vieną. Norint dalyvauti šioje programoje, reikia pasiekti, kad 98 proc. žmonių, kurie kreipiasi dėl vizos, ją gautų. Iki šiol dar nepasiektas šis lygis. Vis dar daug lietuvių lieka JAV ilgiau, nei leidžia viza. Esu tikras, kad lietuviai gaus tą teisę, kai pasieks minėtą rodiklį. Be to, Lietuvai tapus ES nare ir atsivėrus galimybėms lengvai rasti darbą, pavyzdžiui, Londone, sumažėjo lietuvių noras vykti į JAV ieškoti darbo.
– Lenkijoje diskutuojama apie galimybę įvesti vizų režimą JAV piliečiams, nes lenkai taip pat negali keliauti į JAV be vizų. Kokie būtų JAV veiksmai, jei Lietuva imtųsi panašių priemonių?
– Iš JAV nebūtų jokių priešiškų veiksmų. Kiekviena šalis pati sprendžia tokius klausimus. Bet turėčiau pasakyti, kad norint dalyvauti Vizų atidėjimo programoje, šalis turi netaikyti vizų JAV piliečiams. Lietuva turėtų atsisakyti vizų reikalavimo, jei norėtų dalyvauti šioje programoje. Tikiuosi, kad taip neatsitiks, nes aš stengiuosi, kad kuo daugiau amerikiečių atvyktų į Lietuvą, čia investuotų. Įvedus vizas, pritraukti amerikiečius taptų sunkiau.
Irake karių mažės
– Irake mūšiai tarp sunitų ir šiitų grupių darosi vis aktyvesni. Kai kurie ekspertai sako, kad šalyje jau vyksta pilietinis karas, o jį maskuoja tik JAV koalicijos pajėgų operacijos. Kokie galėtų būti tolesni JAV žingsniai: padidinti karių skaičių ar visai išvesti pajėgas?
– Nesutinku, kad pilietinis karas jau prasidėjo. Įvykiai Samaros mieste buvo vieni kruviniausių nuo konflikto pradžios. Tačiau drąsina tai, kad sunitų ir šiitų grupių lyderiai nori kartu ieškoti taikių sprendimų. Koalicinių pajėgų buvimas šalyje yra reguliariai svarstomas JAV ir jos sąjungininkų. Mes visi tikime, kad svarbu yra išmokyti Irako saugumo pajėgas pačioms garantuoti saugumą, tada visi užsieniečiai galėtų išvykti. Niekas nenori užsienio kariuomenės savo šalyje, tai labai provokuoja. Mes norime sumažinti karių skaičių, bet negalime tai padaryti, kol nesame tikri, kad irakiečiai patys galės garantuoti saugumą. Tačiau jau kitais metais karių vis mažės, kol ateis diena, kai jie ten nebeturės darbo.
– Ar JAV pyko ant Europos, kai šios laikraščiai išspausdino pranašo Mahometo karikatūras? Juk tai padidino įtampą musulmoniškuose kraštuose.
– Pas mus keli laikraščiai spausdino šias karikatūras, tačiau nebuvo debatų dėl spaudos laisvės. JAV ginama spaudos laisvė, tai absoliuti teisė, todėl nė vienas laikraščio redaktorius nebūtų nubaustas už karikatūrų spausdinimą. Tačiau pasaulis darosi vis mažesnis, todėl turime gerbti ir toleruoti kitų religinius įsitikinimus. Nemanu, kad prievarta gali būti toleruojama, negalima pateisinti žmones, kurie puolė ambasadas, redakcijas. Mes giname laikraščių teisę publikuoti karikatūras, bet kartu sakome, kad jie turėtų rodyti pagarbą ir supratimą kitokiems įsitikinimams.
H.Klinton vizitas – tik gandai
– Lietuva tikėjosi, kad čia apsilankys senatorė ir buvusi pirmoji ledi Hilari Klinton, tačiau skelbto jos vizito nesulaukta. Gal žinote kodėl?
– Nežinau, iš kur atsirado ši istorija. H.Klinton biuras niekada nesikreipė į ambasadą. Tai buvo gandai, bet juos paskleidė tikrai ne ambasada ar mūsų vyriausybė (juokiasi).
– Ar daug susitikimų suplanavote Kaune?
– Kauno apskrities viršininko administracijoje susitikau su viršininku, aštuonių rajonų merais. Vizito darbotvarkėje – Jono Jablonskio gimnazija, susitikimas su Vytauto Didžiojo universiteto studentais, kuriuos taip pat raginu studijuoti JAV, Japonijos diplomato Čijūnės Sugiharos namai. Gėda pasakyti, kad juose dar nebuvau lankęsis. Mane pietų pakvietė Kaune studijuojantys libaniečiai.