Prieš dvi savaites įsigaliojęs naujas Kariuomenės drausmės statutas gali tapti naujų bylų prieš Lietuvą Strasbūro teisme priežastimi
Pagal naująjį Kariuomenės drausmės statutą (KDS) drausmine nuobauda nubaustas karys neturi galimybės ją apskųsti prieš pradedant bausmę vykdyti. Kitaip tariant, net jei karys skundą parašo tą pačią minutę, kai yra supažindinamas su jam skirta nuobauda, jis vis viena privalo atlikti bausmę. Jei po pusės mėnesio, po papildomo tyrimo, būtų pripažinta, kad nuobauda skirta neteisėtai, karys jau būtų atlikęs nepelnytą bausmę, tad tokia apskundimo tvarka ne tik kad neturi jokios prasmės, bet ir sudaro sąlygas pažeisti kariuomenėje tarnaujančio piliečio teises.
Apie priėmimą sužinojo atsitiktinai
Į redakciją kreipėsi Rukloje tarnaujantis Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono vado padėjėjas teisės klausimais puskarininkis Alvydas Jokšas.
Jis veltui bandė skambinti pavojaus varpais, apie naujajame statute slypinčius pavojus.
Kaip „Kauno dienai” sakė pats A.Jokšas, jį kariuomenės vadas buvo paskyręs dirbti prie naujojo KDS projekto, ir kariškis savo pastabas dėl projekto Kariuomenės Teisės skyriui buvo pateikęs dar praėjusių metų balandį.
„Projektas ilgai buvo svarstomas, vyko visokie posėdžiai, dirbo komisijos, o aš bandžiau sekti tą procesą. Kelis kartus skambinau į Teisės skyrių ir domėjausi, kokia yra situacija. Man vis sakydavo, kad statutas derinamas, prie jo vis dar dirbama. O paskui staiga atsitiktinai internete perskaičiau, kad jis jau priimtas”, – stebėjosi A.Jokšas.
Kariškio nuomone, su bendromis demokratinės teisės normomis nesuderinama drausminių nuobaudų apskundimo tvarka – tai tik vienas KDS trūkumų. Jame, pavyzdžiui, taip pat nenumatyta, kad įtariamas drausmės pažeidimo dalyvis turi būti supažindinamas su vado sprendimu pradėti tarnybinį patikrinimą. O dėl to jis nebetenka ir galimybės pareikšti patikrinimą vykdysiančio karininko nušalinimą.
Painiavos gali sukelti ir nesuvienodinti terminai. KDS kalbama apie tai, jog drausmės pažeidimo dalyvis turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, tačiau toliau kalbama, jog jis turi teisę apskųsti tarnybinio patikrinimo rezultatus. Taip pat drausmės pažeidimo įvykio dalyviui neprivalu įteikti tarnybinio patikrinimo išvados, o neturėdamas jos, karys negali tinkamai parengti skundo aukštesniam vadui.
Karys irgi yra pilietis
A.Jokšą stebina ir tai, kad naujajame KDS nebuvo numatyta galimybė kariui, kurio veikla tiriama, naudotis teisininko pagalba.
„Šiuo metu karys negali naudotis teisininko pagalba. Jūs suprantate, ką tai reiškia kariui, kuriam paskirta nuobauda gali būti labai griežta, net atleidimas iš profesinės karo tarnybos? Deja, jis negali naudotis tokia pagalba tarnybinio tyrimo stadijoje, o advokatą gali pasisamdyti tik tuomet, kai jo atleidimas iš tarnybos jau bus ginčijamas teisme. Man tai nesuprantama”, – stebisi A.Jokšas.
Jis priduria, kad jam yra žinomi tokie atvejai iš praktikos, kai remiantis KDS, karys buvo priverstas atsisakyti advokato paslaugų. Tačiau, pasak pašnekovo, retas drausmės pažeidimo įvykio dalyvis turi tiek teisinių žinių, kad galėtų tinkamai paaiškinti ir pateikti įrodymus, liudijančius jo nekaltumą. O vėlesnėse tyrimo stadijose į naujus įrodymus retai atsižvelgiama.
A.Jokšo nuomone, karys yra Lietuvos pilietis ir turi visas konstitucines teises. Teisę naudotis teisininko pagalba užtikrina ne tik šalies Konstitucija, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.
Viena KDS naujovių yra ta, kad iš nuobaudų už drausmės pažeidimus sąrašo buvo išbrauktas pataisos areštas, kuris anksčiau galėjo trukti iki dešimties parų. Nors, A.Jokšo teigimu, kariuomenės dalinių vadai per surengtą apklausą nepritarė tam, kad pataisos areštas būtų panaikintas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Pasiūlymai laužti ne iš piršto
A.Jokšo nuomone, panaikinus arešto skyrimo galimybę, praktiškai nebeliko jokių poveikio priemonių, kurias būtų galima pritaikyti prasižengusiems būtinosios tarnybos kariams.
„Atlyginimo jiems nesumažinsi, laipsnio nuo eilinio iki minus eilinio nepažeminsi, iš tarnybos neatleisi, o papeikimų gali kad ir dešimt per dieną pareikšti. Uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos yra neefektyvus, nes privalomosios pradinės karo tarnybos kariai dėl užimtumo tarnyboje ir taip, net neskyrus jiems drausminės nuobaudos, neišeina iš tarnybos vietos. Taip pat jokio poveikio kariui neturi ir papildomų tarnybos užduočių skyrimas, nes kariai, dėl tarnybinio būtinumo, tai daro nuolat”, – aiškina A.Jokšas.
Tiesa, pašnekovas priduria, kad įteisinus pataisos areštą, jį turėtų skirti vietinis rajono apylinkės teismas, o ne dalinio vadas.
Tai toli gražu ne visi KDS trūkumai, kuriuos įžvelgė A.Jokšas, tačiau praktiškai visus juo pro akis praleido KDS projekto kūrėjai, o Seimo narių, šių metų sausį priėmusių įstatymą dėl naujojo KDS įsigaliojimo, jie, atrodo, iš viso nepasiekė.
Priėmė beveik vienbalsiai
Šių metų sausio 20 d. Seimas praktiškai vienbalsiai pritarė naujojo KDS įsigaliojimui. Iš 91 Seimo posėdžių salėje užsiregistravusio parlamentaro 88 balsavo už ir tik du susilaikė. Prieš tai KDS projektą išnagrinėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas „Kauno dieną” patikino, kad svarstydamas projektą komitetas išnagrinėjo daugybę pastabų, kurias pateikė Seimo Teisės departamentas ir kitos institucijos.
„Visus gautus siūlymus, o jų buvo gauta tikrai nemažai, mes apsvarstėme. Komitete KDS tikrai buvo labai rimtai tobulinamas. Galite palyginti pradinį projekto tekstą su priimtuoju”, – pasiūlė A.Sadeckas.
Išgirdęs A.Jokšo pastabų ir pasiūlymų naujajam KDS istoriją, parlamentaras pareiškė, jog nederėtų stebėtis tuo, jog ne visi siūlymai patenka į įstatymų tekstus.
„Žinote, apie įstatymų projektų svarstymą Seime yra skelbiama. Kiekvienas turi teisę pareikšti savo siūlymus ir pastabas, tačiau sprendimą priima komitetai ir vėliau visas Seimas. Bet reikalauti, kad kiekvieno mūsų siūlymai būtų priimti… Ir mano pasiūlymus Seimas toli gražu ne visus priima”, – sakė A.Sadeckas.
Paprašė vetuoti
Sužinojęs, kad Seimas priėmė naująjį KDS, taip ir neištaisęs tų spragų, kurias jis buvo įžvelgęs dar prieš metus, o pastabas pateikęs Krašto apsaugos ministerijai, A.Jokšas nusprendė kreiptis į Prezidentą, kad šis vetuotų statutą.
„Parengiau pastabas ir pasiūlymus Prezidentūrai, kadangi tai buvo vienintelė institucija, kuri dar galėjo sustabdyti šio statuto įsigaliojimą. Savo rašte paprašiau, kad KDS būtų sugrąžintas į Seimą nagrinėti iš naujo”, – „Kauno dienai” sakė A.Jokšas.
Išsiuntęs pastabas ir pasiūlymus, surašytus ant aštuonių lapų, į Prezidentūros Teisės departamentą, A.Jokšas kelis kartus skambino šio departamento darbuotojai, Prezidento patarėjai Mildai Vainiutei.
„Bendravau su ponia Vainiute, sekiau šį procesą ir prašiau, kad padarytų viską, kad KDS būtų vetuotas. Deja, vieną pirmadienį paskambinau ir man buvo pasakyta, kad įstatymas jau pasirašytas ir greitu laiku bus paskelbtas”, – apgailestaudamas prisimena A.Jokšas.
Pašnekovas tvirtina į Prezidentą kreipęsis ne kaip karys, o kaip pilietis.
„Nežinau, ar Prezidentas buvo informuotas apie mano pastabas. Man Vainiutė sako, kad buvo, bet tai tik ji taip sako, aš to nežinau. Jeigu Prezidentas nebuvo apie tai informuotas, tuomet tai yra Prezidento aplinkos problema. Prezidentas ragina Lietuvos piliečius būti aktyvius ir kovoti su visomis negerovėmis. Štai elementarus pavyzdys – pateikiau viską, ką galėjau, dirbau kelias dienas prie šito dokumento savo laisvu laiku. Na, ir kas iš to? Nieko, jokios naudos. Kaip aš galiu būti neabejingas svarbiems visuomenei klausimams, jeigu visas mano darbas nueina perniek”, – stebėjosi A.Jokšas.
Pastabos akstinu netapo
Prezidentūros Teisės departamento darbuotoja M.Vainiutė „Kauno dienai” tvirtino, kad A.Jokšo atsiųstas pastabas nagrinėjo ne tik ji, bet ir Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės darbuotojai. Ji taip pat patikino, kad su pateiktais pasiūlymais ir pastabomis buvo supažindintas ir pats Valdas Adamkus.
„Ta medžiaga Prezidentui iš tiesų buvo perduota. Prezidentas supažindintas su ja, bet buvo priimtas sprendimas nevetuoti įstatymo. Prezidento valia atsižvelgti į pastabas arba neatsižvelgti į jas”, – sakė M.Vainiutė.
Pasak jos, Prezidentas ir Prezidentūros darbuotojai paprastai „labai reaguoja” į argumentuotas piliečių pastabas dėl naujų įstatymų ar kitų teisės aktų, o tokios pastabos „dažnai tampa akstinu vetuoti” Seimo priimtus įstatymus. Tačiau šį kartą A.Jokšo kritiškos pastabos dėl naujojo KDS formuluočių ir normų tokiu akstinu netapo.
Parlamentaras A.Sadeckas, kažkodėl apskritai nusistebėjo, kodėl „Kauno diena” nusprendė gilintis į A.Jokšo pastabų dėl KDS istoriją: „Aš asmeniškai, atleiskite, nemanau, kad tai reikalauja ypatingo tyrimo, ypatingo aiškinimosi. Pasiūlymų būna dešimtys ir kiekvienas yra nagrinėjamas. Vieni jų priimami, kiti atmetami. Tai yra normali procedūra”.
Seimo NSGK pirmininkas tvirtina, jog jeigu A.Jokšas mano, kad KDS yra netobulas, jis gali ir dabar su savo pasiūlymais kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją, kad ši inicijuotų naujojo statuto pataisų svarstymą, arba tiesiogiai į Seimo NSGK. „Statutą galima toliau tvarkyti. Pažiūrėsime”, – komentaro pabaigoje pareiškė A.Sadeckas.