Tiek valdininkai, tiek turizmo agentūrų atstovai pripažįsta, kad tarptautinio susisiekimo paslaugų reglamentavimas Lietuvoje yra problematiškas.
Dėl įstatymų spragų tampa neaišku, kas turi kompensuoti nuostolius keleiviui dėl neįvykusio reiso, jei jis bilietą įsigijo turizmo agentūroje.
Būtent į tokią situaciją pateko „Vakarų ekspreso” skaitytoja Inga Daukšaitė, patyrusi nenumatytų išlaidų dėl Latvijos laivybos kompanijos bankroto.
Užmiršo informuoti
Klaipėdos universitete studijuojanti I. Daukšaitė pasakojo pernai rugpjūčio pabaigoje kelionių agentūros „West express” Palangos skyriuje įsigijusi bendrovės „Riga Sealine” kelto bilietus iš Rygos į Stokholmą ir atgal. Bilietas atgal buvo skirtas gruodžio 15 dienai.
„Numatytą dieną atvykus į terminalą ištiko šokas – man buvo pasakyta, kad „Riga Sealine” prieš mėnesį bankrutavo. Apie tai kelionių agentūra manęs neinformavo, nors kontaktinis telefonas, kurio numerį nurodžiau, visada veikė. Dar šiek tiek pasisekė, kad pavyko gauti vieną paskutiniųjų lėktuvo bilietų iš Švedijos sostinės į Vilnių. Kitu atveju man būtų tekę kažkur praleisti tris paras. Papildomos išlaidos transportui, skambučiams į Lietuvą, lėktuvo bilietui man atsiėjo beveik 1000 litų”, – sakė I. Daukšaitė.
Mergina pasakojo tik grįžusi į Lietuvą parašiusi pretenziją „West express” ir paprašiusi kompensuoti patirtas nenumatytas išlaidas. Pretenzija buvo nagrinėta daugiau nei mėnesį laiko.
„Man buvo sugrąžinti tik pinigai už kelto bilietą į vieną pusę”, – sakė pašnekovė.
Įstatymų painiava
Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Rimos Jakytės teigimu, Lietuvoje keleiviai nuo vežėjų bankroto atvejų nėra apsaugoti. Esą egzistuoja daug problemų dėl šių paslaugų teikimo reglamentavimo
„Mūsų departamento kompetencijai priklauso kelionių organizatorių kontrolė. Šiems subjektams priskiriamos tik tos bendrovės, kurios teikia bent dvi paslaugas – susisiekimo ir apgyvendinimo. Jei kelionių organizatorius nesuteikė visų paslaugų ar jos buvo nekokybiškos, turistus saugo efektyviai veikianti finansinių garantijų sistema. O transporto paslaugų kontrolė jau priklauso Susisiekimo ministerijai”, – aiškino R. Jakytė.
Anot jos, gerai jau yra ir tai, kad „West Express” minėtuoju atveju grąžino už kelto bilietą sumokėtus pinigus.
Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Vyšniauskis teigia, kad keleivių ir bagažo plukdymą jūra reguliuoja vežėjo valstybės taisyklės, jei šalys nesusitaria kitaip.
„Lietuva su Latvija yra sudariusi susitarimą dėl prekybinės laivybos, bet jis nereglamentuoja keleivių plukdymo laivais ypatumų. Todėl norint gauti kompensaciją už neįvykusį reisą, reikėtų jos reikalauti pagal laivo vėliavos valstybės arba šalies, kurioje registruota laivu besinaudojanti bendrovė, teisėje numatytas procedūras iš vežėjo”, – aiškino G. Vyšniauskis.
Vis dėlto, jo nuomone, I. Daukšaitės atveju teisiniai santykiai yra susiklostę tarp klientės ir kelionių agentūros, kuri pardavė bilietus, nes vežimo paslauga, pagal Turizmo įstatymą, yra priskiriama turizmo paslaugoms.
„Neteisminė ginčo sprendimo procedūra galėtų būti organizuojama per Vartotojų teisių gynimo tarybą, galbūt per Turizmo departamentą. Taip pat nuostoliai galėtų būti išaiškinti bendrąja tvarka – per teismą, tačiau prieš kreipiantis į jį reikėtų pasikonsultuoti su advokatu”, – sakė Susisiekimo ministerijos atstovas.
Tik trečioji šalis?
Turizmo agentūrų tinklo „West express” generalinis direktorius Andrius Sideravičius tikino, kad minėtuoju atveju jo vadovaujama bendrovė negalėjo atlyginti I. Daukšaitės patirtų neplanuotų išlaidų, nes yra trečioji šalis.
„Bilietas yra kontraktas tarp vežėjo ir kliento, mes tik jį parduodame ir už tai imame aptarnavimo mokestį”, – aiškino A. Sideravičius.
Jis taip pat abejojo, ar bendrovės darbuotojai pamiršo susiekti su I. Daukšaite.
„Jei turime kliento koordinates, visada iškilus kokiems nors nesklandumams apie tai jį informuojame. Be to, klientai visada yra įspėjami kelias dienas prieš išvykimą pasitikrinti, ar nepasikeitė reiso laikas”, – sakė A. Sideravičius.
Pašnekovas sutiko su Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjos R. Jakytės nuomone, kad tarptautinio susisiekimo paslaugoms trūksta normalaus įstatyminio reglamentavimo.
„Vienas dalykas yra konvencijos, kitas dalykas – Civilinis kodeksas. Įstatymai prieštarauja vieni kitiems. Vadovaujantis Susisiekimo ministerijos rekomendacijomis, po bendrovės „Aviakompanija Lietuva” bankroto tokia pat lemtis turėjo ištikti pusę šalies turizmo agentūrų. Mes galime tik tarpininkauti, padėti pateikti pretenziją. Tačiau vežėjo bankroto atveju atgauti pinigus yra labai mažai šansų, nes pirma eilėje išsirikiuoja didieji kreditoriai”, – sakė turizmo agentūrų tinklo „West express” generalinis direktorius.