Ne visi šalies gyventojai pirmenybę teikia vasaros poilsiui Lietuvos pajūryje.
Palanga ir Nida, tapusios poilsio dienų kurortais, lietingu ir šaltu oru praranda tūkstančius poilsiautojų. Mūsų šalies piliečiai mieliau keliauja į šiltuosius kraštus.
Padidėjo kainos
Daugelis žmonių, kurie ilsėjosi užsienyje, pamėgtose „amžinos vasaros šalyse”, tvirtina, kad Palangoje ir Nidoje ilsėtis brangiau, patogumų ir aptarnavimo kokybės lygis pas mus nėra aukštesnis, o orai – kur kas blogesni.
Specialistai sako, kad poilsio ir vasaros pramogų kainos Lietuvoje vejasi Vakarų Europos lygį. Tačiau poilsio kokybė pas mus nespėja su augančiomis kainomis.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintautas Rekašius patvirtino, jog, palyginti su praėjusia vasara, restoranų ir kavinių paslaugos pabrango, ypač kurorto centre esančių maitinimo įstaigų.
Poilsio Lietuvoje samprata keičiasi. „Daugeliui poilsiautojų Palanga – savaitgalio kurortas. Subjurus orams, kelionę į ją galima atidėti, lyginant su skrydžiu į užsienį, – sakė G.Rekašius. – Dažniausiai važiuoja tie, kurie suplanavo lengvai išleisti tūkstantį litų. Maždaug tiek kainuoja ir trumpas turas į pietų šalis. Tačiau skirtingai nuo kelionės į užsienį, kelionė į Palangą nuo penktadienio iki pirmadienio poilsiaujančiam žmogui nesukelia įsipareigojimų. Jis gali skubiai grįžti į darbą.”
Per praėjusius metus Palangoje nežymiai (1-2 Lt) pabrango dviračių ir kitų sporto įrankių nuoma, atrakcionai. Pirmiausiai brango pramogos J.Basanavičiaus gatvėje.
Nėra iškylų jūroje
Šiais metais Palangoje neišspręsta ir automobilių stovėjimo problema. Neįrengtos mokamos vietos su automobilių stovos skaitikliais prie jūros, kaip buvo siūloma prieš keletą metų.
Stovėjimo sąlygos sugriežtintos – valdžia uždraudė statyti automobilius visoje vakarinėje Palangos dalyje (nuo Vytauto g. iki jūros). Mieste yra tik nemokama stovėjimo aikštelė prie Ronžės upės, įrengta dar 1968 metais. Tokios „smulkmenos” atbaido didžiąją dalį poilsiautojų – vidutiniškai pasiturinčių žmonių. Turtingi klientai automobilius laiko viešbučių teritorijose.
Viešbučių ir restoranų tinklo „Feliksas” savininkas Edmundas Sakalauskas sakė, kad viešojo maitinimo įstaigose brangsta patiekalai, ypač mėsos.
„Kasmet didėja tokių įstaigų paslaugų paklausa. Restoranuose nebrangsta alus, vynas. Taip pat nebrangsta nakvynė, gal tik išskirtiniais atvejais”, – sakė E.Sakalauskas.
Jis pripažino, kad Palangai trukdo neišspręstas automobilių aikštelių klausimas. Turistų netraukia ir tai, kad nėra pramogų stojus blogiems orams: „Neseniai susipažinau su Kroatijos turizmo pramone. Galiu palyginti – pas mus beveik nėra ekskursijų po apylinkes, iškylų jūroje, kitokių pramogų, kurios galėtų išblaškyti esant prastiems orams”.
Neturtingųjų mėnuo
Poilsio industrijoje ryškėja ir naujos tendencijos. Žmonės Lietuvos pajūryje ilsisi parvykę iš Turkijos ar Kroatijos, kai iki grįžimo į darbą lieka kelios dienos.
Kaip pastebėjo G.Rekašius, birželį Palangoje ilsisi ne tokie pasiturintys klientai kaip liepą, kai prasideda valdininkų, verslininkų atostogos. Birželį galima sutikti daugiau poilsiautojų su šeimomis, kurie atvyksta ne savaitgaliui, bet 7-10 dienų.
„Iki Joninių kurorte jaučiama įtampa – blogesni orai, mažai poilsiautojų”, – sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas.
Visur reikia pinigų
Turizmo agentūrų darbuotojai sako, kad neturtingi moka daugiau. Neturėdami galimybių vykti į Turkiją, Kiprą, Kretą ar Tunisą, žmonės su šeimomis važiuoja į Palangą, todėl per savaitę moka ne mažiau nei už poilsį dviejų žvaigždučių viešbutyje Turkijoje. Keturių asmenų šeimai nakvynė Palangoje mažiausiomis kainomis atsieina nuo 40 iki 100 Lt per dieną. Maisto produktai, jei yra galimybė gamintis patiems, – apie 50-80 Lt per dieną. Esant minimalioms išlaidoms, savaitės poilsis kainuoja apie 1 200 Lt.
Pigiau tik ilsėtis palapinėse privačiose aikštelėse, kur už parą reikia mokėti nuo 6 iki 10 Lt. Poilsį Lietuvos pajūryje visada riboja permainingi orai. Pigiai pailsėti galima tik esant šiltiems orams, kai galima nakvoti palapinėje privačiame kempinge.
Pigiausia kelionė į Turkiją kainuoja 800 Lt, Bulgariją – nuo 700 Lt vienam suaugusiam žmogui. Vadinamąjį paskutinės minutės kelialapį galima įsigyti už 500-600 Lt. Normalaus komforto lygio kelionės į Turkiją kainuoja 1 000-1 200 Lt.
Kompanijos „Krantas travel” Klaipėdos biuro vadovė Simona Liekienė sakė, kad pastaraisiais metais padidėjo kelionių į Turkiją paklausa.
„Mažiau pasiturintys žmonės vis dažniau kelialapius perka išsimokėtinai”, – sakė S.Liekienė.
Rusai mena Palangą
Palangoje ir Nidoje atsirado daugiau pavienių turistų iš Italijos, Prancūzijos, Skandinavijos. Jų negąsdina šalti orai. Tačiau pajūrio paslaugų pramonės darbuotojai pastebėjo, jog tai buvo ne poilsiautojai, bet keliautojai, pasirinkę naujus maršrutus.
Daugelis poilsiautojų iš Rusijos į Palangą važiuoja iš inercijos.
Kai kuriuos svečius iš Vakarų Europos šalių atbaido birželio pradžioje ekspertų padaryta išvada, jog Lietuvos, Belgijos ir Estijos vandens telkiniai – nešvariausi ES. Lietuvos aplinkos apsaugos specialistai nesutiko su ES ekspertų išvadomis, jas paneigė.
Vakarų Europos gyventojus gąsdina ir mūsų nusikalstamumo lygis. Rusijos gyventojams Palanga ir Klaipėda atrodo visiškai saugios.
Kainos kyla
Iš daugiau kaip 40 uostamiesčio viešbučių, šeimyninių pensionų ir jaunimo nakvynės namų apie 70 proc. perėjo prie vasaros kainų. Jos 15-40 proc. didesnės nei tarpusezoniu.
Palangoje vasaros kainas įveda visi viešbučiai. Dar daugiau, kambario kaina skiriasi priklausomai nuo mėnesio. Viešbučio „Žalias namas” vienvietis kambarys gegužę kainuoja 150 Lt, birželį – 230 Lt, liepą – 250 Lt, „Alangos” – 120, 150 ir 160 Lt per parą.
Viešbučio „Baltpark” standartinio vienviečio kambario kaina vasarą padidėja nuo 229 iki 249 Lt, „Aribės” – nuo 120 iki 140 Lt, „Promenados” – nuo 170 iki 190 Lt, „Palvos” Smiltynėje – nuo 80 iki 100 Lt per parą.
Viešbutyje „Parkas” įvestos visam sezonui vienodos kainos – vienvietis kambarys kainuoja 130 Lt per parą. Ta pati padėtis ir „Klaipėdos” viešbutyje – nuo 280 Lt, „Magnisimo” – nuo 100 Lt, „Rūtos” – nuo 60 Lt, „Europos” – nuo 397 Lt per parą. Dauguma miesto viešbučių kainas formuoja ne pagal orus ir sezoną, bet pagal viešbučio užimtumą, nuolatinių užsakymų kiekį.
Beveik pusė uostamiesčio viešbučių kambarių kainą per metus padidino mažiausiai 10 Lt, Palangos – 10-50 Lt ir dar daugiau.
Prisiminė ir Krymą
Turizmo agentūrų darbuotojų nuomone, dabar lietuviai į Didžiosios Britanijos salas skraido ne tik uždarbiauti, bet ir į ekskursijas. Tai daro savarankiškai, dažnai – savaitgaliais. Pigiausias bilietas į Londoną kainuoja 285 Lt, į Dubliną – apie 300 Lt. Pigiausi bilietai – užsakyti iš anksto, prieš kelis mėnesius. Bilietai į tą patį lėktuvą ir ta pačia klase į Londoną, tik užsakyti vėliau, kainuoja jau 500-900 Lt. Pasak kai kurių aviacijos kasų darbuotojų, pigiausi tokių reisų bilietai – į pirmąsias dvidešimt lėktuvo vietų.
Mūsiškiai į Turkiją skrenda tik naudodamiesi turizmo operatorių paslaugomis, ne pavieniui.
Nemažėja keleivių, skrendančių į Rusiją. Kompanijos „Kaliningradavia” lėktuvo bilietas iš Kaliningrado į Maskvą kainuoja 360 Lt, iš Vilniaus į Maskvą – apie 600 Lt. Pigiausią bilietą į Sankt Peterburgą galima nusipirkti į reisą iš Rygos – už 280 Lt. Lėktuvai į Peterburgą iš Vilniaus neskrenda. Brangūs bilietai į Ukrainos sostinę – 900 Lt. Bet jeigu bilietas – į abi puses, skrydis kainuos 1 100 Lt.
Pasak „Krantas travel” Klaipėdos biuro vadovės S.Liekienės, žmones dažnai domina poilsis Kryme. Kurortinė sritis dabar priklauso Ukrainai, tačiau skristi galima ir iš Kaliningrado.
Bilietas Palanga-Hamburgas kainuoja 300 Lt, Vilnius-Hamburgas – 285 Lt. Vasarą iš Palangos į sostinę galima nuskristi už 60 Lt.
Valerijus Rajevskis