Vakar Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje dviejų jaunuolių nužudymo byloje prokuroras siūlė teismui nubausti 28-erių metų Egidijų Ašmoną šešiolika metų nelaisvės, o jo vienmetį svainį Marių Dromantą, teisiamą už įkalčių slėpimą, įkalinti vieneriems metams.
Tikėjo senais parodymais
Pasak prokuroro Jono Vitkausko, abiem teisiamiesiems inkriminuojami nusikaltimai pasitvirtino. Teisme netikėtai pasikeitusių pagrindinio kaltinamojo E.Ašmono parodymų nereikėtų paisyti, nes objektyvią tiesą ir nuosekliai surinktus įrodymus kur kas labiau atitinka ankstesnė – ikiteisminio tyrimo metu pasakota versija. Tąsyk E.Ašmonas prisiėmė visą kaltę sau prisipažindamas, jog praėjusių metų balandžio 18-osios rytą pats įvykdė kraupią žmogžudystę, o jo brolis Marijus Ašmonas tik talkino vykdant nusikaltimą.
Tuo tarpu atsidūręs grotuotame teisiamųjų narve pagrindinis kaltinamasis ankstesnius parodymus apvertė aukštyn kojomis: žinodamas, kad jo brolis slapstosi ir iki šiol nėra surastas, E.Ašmonas visą kaltę bandė suversti pastarajam.
Kaltinamasis viso teismo proceso metu pripažino tik vienintelę detalę – nusikaltimą vykdė iš keršto. Teisiamasis toliau tvirtino nusikaltimo išvakarėse vežęs iš Išlaužo miestelyje vykusios vestuvių puotos du jaunuolius, vėliau tapusius nusikaltimo aukomis. Būdami neblaivūs, keleiviai neva kabinėjosi prie vairuotojo, trinktelėjo jam per pakaušį bei grasino nupjauti liežuvį. Būtent dėl šių veiksmų įsižeidęs E.Ašmonas nuvykęs pas brolį paprašė jo pagalbos „pamokant” du vaikinus. E. ir M.Ašmonai netruko nuvykti į būstą, kuriame viešėjo M.Paleckas, pravarde Paršas, ir M.Zakarauskas, kaltinamojo vadintas Lefra.
Šeimininkavo savo viešnamyje
Prokuroro teigimu, kaltinamasis negalėjo taip tiksliai matyti neva brolio įvykdytų žmogžudysčių detalių, todėl labiausiai tikėtina, kad visa tai E.Ašmonas atliko pats. Juo labiau kad teisiamasis prisipažino kvietęsis į pagalbą brolį, todėl neįtikėtina, kad talkininkas galėjo padaryti didžiąją dalį nusikaltimo, neturėdamas tam jokių priežasčių. Tad kaltinimus palaikantis J.Vitkauskas pabrėžė, jog E.Ašmonui inkriminuojami nusikaltimai nužudžius du asmenis yra teisingos kvalifikacijos, kadangi keršto vedinas vyriškis savo tikslams pasitelkė dar ir brolį, o tai jau byloja apie žiaurius kėslus, kuriuos jiems pavyko įvykdyti. Prokuroras siūlė teismui nubausti E.Ašmoną šešiolika metų nelaisvės, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat patenkinti nužudytųjų artimųjų turtinės žalos ieškinius ir bent jau dalinai priteisti neturtines kompensacijas.
E.Ašmono svainiui M.Dromantui, pasirūpinusiam įkalčių slėpimu bei sunaikinimu, kaltintojas prašė paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pastarasis 28-erių metų statybininko patentą turintis ir šia profesija besiverčiantis teisiamasis kaltinamas po įvykdytų nusikaltimų paėmęs E.Ašmono batus ir numetęs juos ant K.Baršausko gatvėje esančios elektros skydinės. Be to, M.Dromantas, netrukus po kraupių įvykių Neveronyse susitikęs su svainiu, padėjo jam sudeginti kruvinas kelnes.
Pridėjo ir advokatas
Nužudytųjų vaikinų motinos nesiėmė vertinti prokuroro pasiūlytos bausmės sakydamos, jog viską nuspręs teismas, tačiau viena iš jų pridūrė, jog žmogžudys išvis neturėtų išeiti į laisvę.
Dar daugiau samprotavimų, įrodančių E.Ašmono kaltę, teismui pateikė vieno iš nužudytųjų motinai atstovavęs advokatas Artūras Bauža. Gynėjas įžvelgė kitokių detalių, kurios leidžia manyti, kad nusikaltimo iniciatorius yra tikrasis jo kaltininkas. Ankstesniuose teismo posėdžiuose liudiję kaimynai, gyvenę Puodžių gatvėje, tvirtino girdėję, kaip kažkas iš smurtautojų tąkart garsiai kelis kartus įsakinėjo savo bendrui, kad šis iškviestų greitąją pagalbą. Pastarąja detale netruko pasinaudoti E.Ašmonas, sakydamas, kad būtent jis rėkė savo broliui, matydamas, ką šis padarė. Tačiau A.Bauža, anksčiau dirbęs prokuroru, įžvelgė, kad tas pats E.Ašmonas turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo prieš nusikaltimą ir po jo skambinęs ne vieną kartą, todėl akivaizdu, kad jam nebuvo jokio tikslo prašyti brolio iškviesti medikus.
Be to, nukentėjusiosios advokatas, iš esmės sutikęs su prokuroro siūlomomis bausmėmis, pastebėjo, kad pagrindinis kaltinamasis po sulaikymo dvi paras neduodamas teisėsaugininkams jokių parodymų tiesiog simuliavo, tvirtindamas esąs labai susijaudinęs. Tuo tarpu jis iškart po nusikaltimo spėjo be jokio jaudulio pasirūpinti įkalčių sunaikinimu, savo kontroliuotų prostitučių apgyvendinimu ir netgi teisėsaugininkams skirtos versijos sukūrimu – po žmogžudysčių buto savininkui E.Ašmonas telefonu tvirtino tik ką grįžęs iš komandiruotės ir nieko nežinąs apie įvykius išsinuomotame būste.
Tuo tarpu kaltinamųjų gynėjos tvirtino priešingai, sakydamos, kad visi surinkti įrodymai, bylojantys apie jų kaltę, yra labai skurdūs. E.Ašmono advokatė prašė perkvalifikuoti kaltinimus iš dviejų žmonių nužudymo į nesunkų sveikatos sutrikdymą, tikindama, jog kraupų nusikaltimą įvykdė ne jos ginamasis, o polinkį į alkoholį bei narkotikus turėjęs pastarojo brolis. M.Dromanto gynėja pageidavo, kad jos klientas būtų išteisintas. Pats M.Dromantas, vakar taręs paskutinį žodį buvo nekalbus: „Labai gailiuosi, kad taip atsitiko, bet, jei būčiau žinojęs apie tokį nusikaltimą, jokių daiktų tikrai nebūčiau slėpęs ir naikinęs”. Teisėjų kolegija nutarė daugiau nei po trijų savaičių išklausyti paskutiniojo E.Ašmono žodžio ir iškart po to paskelbti nuosprendį.
Tomas Jarusevičius