Miesto Eismo saugumo priežiūros pareigūnų teigimu, nesaugiausia perėja mieste yra Smėlynės gatvėje ties Greitosios medicinos pagalbos stotimi – joje šiemet jau buvo sužaloti trys pėstieji
Statistiniai duomenys rodo, kad bemaž pusė per avarijas sužalojamų pėsčiųjų partrenkiami jiems skirtose perėjose.
Pernai Panevėžyje iš viso registruotos 3657 avarijos, iš jų 198 – įskaitinės. Per avarijas sužaloti 227 žmonės, tarp jų – 60 vaikų. Avarijose žuvo aštuoni suaugusieji ir vienas vaikas. Šiais metais mūsų mieste avarijose jau sužalota 17 ir žuvo du žmonės. 40 procentų nelaimių įvyko perėjose.
„Šiemet labai padaugėjo eismo nelaimių perėjose”, – pripažino ir Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas Einius Kudžma. Pasak pareigūno, dažniausiai po automobilių ratais patenka labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai – vaikai, pensininkai – arba neblaivūs asmenys.
Abu šiais metais eismo nelaimėse žuvę pėstieji po automobilių ratais pateko judrių miesto gatvių perėjose tamsiu paros metu.
Pirmoji nelaimė įvyko sausio 13 dieną ties Nemuno gatvės 80a namu. Apie 22 valandą nenustatytos markės automobilis perbloškė į važiuojamąją dalį perėjoje išėjusį maždaug 60 metų vyriškį ir iš įvykio vietos pasišalino. Ligoninėje medikai nukentėjusiajam diagnozavo galvos traumą, kaukolės skliauto lūžimą, abiejų kojų blauzdų atvirą lūžį ir girtumą. Vyriškis, neturėjęs jokių asmens dokumentų, mirė Intensyviosios terapijos skyriuje.
Maždaug po mėnesio, vasario 7 dieną, pusę devintos valandos vakaro Nemuno ir Dainavos gatvių sankryžoje automobilį „Renault 21” vairavęs trisdešimt šešerių metų rajono gyventojas parbloškė šešiasdešimtmetę panevėžietę. Nuo patirtų traumų moteris ligoninėje mirė.
Avaringiausia perėja – prie ligoninės
„Avaringiausia vieta mieste neoficialiai tuoj bus pripažinta netoli ligoninės ties Greitosios medicinos pagalbos stotimi esanti perėja”, – teigė PB E.Kudžma. Anot pareigūno, perėja nereguliuojama, šviesoforo nėra, o eismas šioje gatvėje labai intensyvus. Tad vairuotojai ne visada suspėja sustoti prieš staiga į perėją įžengusį pėsčiąjį.
„Tačiau pasitaiko ir tokių atveju, kai šioje gatvės vietoje pirmąja juosta važiuojantis automobilis stabteli praleisti pėsčiųjų, o antrąja – ne. Tuomet nelaimės ilgai laukti nereikia”, – pridūrė Eismo priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas.
Šiais metais perėjoje prie Greitosios medicinos pagalbos stoties jau įvyko trys avarijos, per kurias buvo sužaloti žmonės. Paskutinė eismo nelaimė registruota vasario 18 dieną – apie aštuntą valandą vakaro trisdešimt septynerių metų panevėžiečio vairuojamas automobilis „Renault Espace” parbloškė per gatvę ėjusį šešiasdešimt septynerių metų pėsčiąjį, kuriam vėliau diagnozuoti sumušimai ir dešiniojo šlaunikaulio lūžis.
Pėstieji – neatsargūs
Ne visų eismo įvykių kaltininkai būna vairuotojai. Statistiniais duomenimis, Lietuvoje 2005 metais 13 proc. visų įskaitinių avarijų, kuriose žuvo 181 žmogus, o dar 1033 buvo sužeista, įvyko dėl pėsčiųjų kaltės.
Prieš trejus metus Kelių eismo taisyklės papildytos punktu, teigiančiu, kad pėsčiasis, prieš eidamas per perėją, privalo įvertinti atstumą iki atvažiuojančio automobilio ir jo greitį. Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad kiekvienas atvejis – individualus, ir ištirti, ar žmogus numatė mašinos greitį bei įvertino atstumą iki jos, dažnai būna neįmanoma.