Šiaudinius statinius Lietuvoje galima suskaičiuoti ant pirštų, tačiau kitose pasaulio šalyse jie vėl populiarėja
Vaikystėje girdėta pasaka apie tris paršiukus pragmatišką lietuvį išmokė, kad namą reikia statyti tik iš akmenų. Apie šiaudus, kaip statybinę medžiagą, regis, juokinga net kalbėti. Tačiau gyvenamųjų namų ir net muziejų statyba iš šiaudų blokų yra seniai žinoma įvairiose pasaulio šalyse – Meksikoje, Kanadoje, Vokietijoje. Dabar šiaudiniai namai statomi ir Skandinavijos šalyse. Pirmieji tokių būstų pavyzdžiai baigti ir Lietuvoje. Bene vienintelis architektas, pasistatęs šiaudų namą sau, yra Petras Devižis.
Statė ir senoliai
Gal namus iš šiaudų būtų statę ir mūsų protėviai, jei šiaudų presavimo į stiprius blokelius mašinos jau seniai būtų naudojamos mūsų žemės ūkyje. Stipriai suspausti ir virve perrišti šiaudų blokeliai yra didelės ir lengvos „plytos”, kurių nereikia mūryti, o tik lygiai sudėti ir sutvirtinti. „Tai naujas statybos metodas ir jis laukia savo atradėjų. Šiaudinių namų statyboje dar bus daug įdomių technologinių sprendimų, o kol kas statytojai remiasi anglų kalba išleista literatūra. Jos galima rasti internete”, – sako P.Devižis.
Lietuviai statybai šiaudus naudojo, tačiau dažniausiai juos įmaišydavo į molio masę. Taip jie buvo apsaugomi nuo drėgmės, ugnies ir graužikų – didžiausių šiaudų priešų. Važinėjant po Lietuvą dar galima pamatyti senų apgriuvusių molinių ūkinių pastatų, tačiau naujoms statyboms šią medžiagą renkasi tik atskiri drąsuoliai. Tad nuo šiaudinio namo statybos sulaiko ne tik tradicijų nebuvimas ir baimė, kad mūsų krašto klimatas tokiam namui yra per drėgnas.
Mūrinį namą pasistatyti daug paprasčiau – tereikia nuvažiuoti į plytinę ir pasisamdyti statybininkų brigadą. Šiaudinį namą tenka statyti pačiam – nėra nei meistrų, išmanančių tokį darbą, nei įmonės, galinčios garantuoti šiaudų blokelių tiekimą. Rugiapjūtė yra tas metas, kai ūkininkams rūpi ne šiaudai, o statytojams būtina įsigyti blokelius anksčiau, nei juos sušlapins lietus.
Dar vienas amžinai slopinantis novatoriškas idėjas dalykas – ką žmonės pasakys? Kol kas šiaudinį namą statyti reikėtų pasislėpus, nes būriai nepatiklių smalsuolių tik ir tesvarstytų, kada jis sudegs: įpusėjus sienas ar jau pabaigtas?
Reikia skubėti
Tokiam neįprastam statiniui ryžtasi tie, kurie būtinai nori namo, bet neturi pakankamai pinigų statyboms arba neatsispiria norui išmėginti tai, kuo tiki. Petro Devižio asmenyje šie du motyvai susijungė ir prieš dešimtmetį iš pažiūros beprotiška mintis virto kūnu Jaros ir Ilgės santakoje Taraldžių kaime.
„Kylant sienoms dar nežinojau, kad keistai tai atrodo tik Lietuvoje. Tuo tarpu pasaulyje jau seniai nieko nestebino šiaudai kaip statybinė medžiaga. Visiškai panaši istorija atsitiko ir Suomijoje, kur pirmasis šiaudinis namas buvo pastatytas irgi nieko nežinant apie pasaulinius analogus. Todėl galima įtarti, kad ekologiško šiaudų namo idėja sulaukė savo meto. Naivu tikėtis, kad ateities miestai bus šiaudiniai, bet beveik aišku, jog šiaudai tampa alternatyva agresyvioms aplinkai ir žmogui statybos technologijoms. Šiaudinis namas Taraldžiuose tapo bandymu atkurti organiško būsto modelį”, – sako P.Devižis.
Jo teigimu, neįprastas namo formas padiktavo keletas sumetimų: atsižvelgta į medžiagą, siekta įkūnyti giluminius archetipus, siekta prasmės simboliniame lygmenyje. Tačiau dievai taip pat turi savo sumetimų, kurie šįkart virto galingu viesulu, 1999 metais praūžusiu apylinkėse.
„Viesulas, keletą kilometrų tiesiog akrobatiškai laviravęs tarp jam neįdomių sodybų, nušlavė nuo žemės paviršiaus šiaudų namą. Namas virto istorija, palikdamas pamoką. Statyba negali užtrukti pernelyg ilgai tiek dėl techninių priežasčių (lietus, vėjas), tiek dėl neigiamos aplinkinių reakcijos. Jeigu sumanysite pasistatyti namą iš šiaudų, tą reikia padaryti greitai ir be išankstinės reklamos, juolab kad Amerikoje yra atvejų, kai šeima savo šiaudinio namo sienas sukrauna per savaitgalį”, – drąsina P.Devižis.
Gali net plaukti
P.Devižis jau pasistatė kitą šiaudų namą. Jis stovi prie Neries upės ir rengiamas kelionei po Lietuvą. Vietoje pamatų – 150 statinių, kurios neleis namui nuskęsti ir juo bus galima keliauti tarsi plaustu. Dėl to šio namo sienų negalima buvo tinkuoti: taptų per sunkus.
Norint pasistatyti šiaudų namą ir jame gyventi sienas būtina nutinkuoti iš abiejų pusių. Kitaip į šiaudus iš vidaus gali įsimesti pelėsis, o drėgmė iš lauko – jį supūdyti. Ką ir sakyti apie graužikus, kurie, artėjant žiemai, mielai persikraustytų į tikrai labai šiltą namą.
Šiaudų šilumos laidumas 4 kartus mažesnis nei medžio ir 7 kartus mažesnis nei plytų.
Šiaudinio namo apšildymui malkų prireiks 4 kartus mažiau, negu norint apšildyti paprastą kaimo namą. Šiaudinė siena sugeria garsus, lengvai kvėpuoja ir iš jos neišsiskiria kenksmingos medžiagos. Užsienio statytojai nurodo, kad šiaudinis namas tarnauja šimtą metų.
Negriauna harmonijos
„Padėjau projektuoti ir konsultavau statant šiaudinį namą Nemenčinėje. Jo šeimininkas, jaunas advokatas Jonas Kačerauskas, norėjo savo rankomis pastatyti būstą savo šeimai. Nustebau, kaip gerai jam tai sekėsi, nes jis iki tol neturėjo statybininko praktikos. Sunkiausia buvo nutinkuoti sienas. Dabar jis gyvena jame su dviem mažais vaikais. Pasakoje vilkas sugriovė ne tik šiaudinį, bet ir medinį namą. Sugriauti galima kiekvieną blogai pastatytą namą. Reikia statyti gerai ir joks vilkas nebus baisus. Beje, šiuolaikinis vilkas yra visai kitoks – jis siunčia dideles sąskaitas už šildymą”, – šypteli P.Devižis.
„Mūsų name gyventi labai smagu, nors jis dar neužbaigtas. Nespėjau iš išorės nutinkuoti sienų, todėl kai kyla stiprus vėjas, jį jaučiame. Todėl negaliu pasakyti, kiek mes sutaupome kurui, lyginant su įprastiniu namu. Tačiau kai lauke buvo 20 laipsnių šalčio, mes nesušalome. Kūrename dvi krosnis, vakare prisišildydavome iki 20 laipsnių šilumos, o rytą termometras namie rodydavo 16 laipsnių šilumos. Tačiau svarbiausia, kad mūsų namas yra be jokios chemijos ir gyvas. Patys statėm, kiekvienas centimetras savomis rankomis išglostytas, todėl jo aura – kita. Gamta mūsų namą irgi kitaip priima, mes nesugriovėme jos harmonijos. Juk būna, kai žmonės keliasi į užmiestį ieškodami gamtos, o paskui save atsitempia miestą su betonu ir asfaltu”, – sako J.Kačerauskas.
Jo teigimu, šiaudinius namus stato ir Prancūzijoje. Ten toks kainuoja apie 100 tūkstančių eurų.
Turi medinį karkasą
Šiaudiniai namai yra dviejų tipų. Statant pirmojo tipo namus, iš pradžių pastatomas karkasas iš medžio, o paskui jis užpildomas šiaudų blokais. Antrojo tipo namuose viskas yra iš šiaudų. Pusmetrio storio sienos yra ne tik šiltos, bet ir pakankamai tvirtos, kad išlaikytų stogą. Jis, žinoma, neturi būti pernelyg sunkus. Tačiau vargu ar kas ant šiaudinio namo norės uždėti gelžbetoninių čerpių stogą. Nuo keraminių čerpių taip pat patariama susilaikyti. Geriausiai būtų rinktis nendrių ar šiaudų stogą.
Norint pastatyti namą, kurio plotas – 70 kvadratinių metrų, reikia šiaudų, gaunamų nupjovus 4 hektarus rugių. Namą per tris mėnesius pastatys ir iš neprofesionalų suformuota brigada, o jo galutinė kaina priklausys nuo vidaus apdailos. Jei ji bus prabangi, namas, nepaisant sienų pigumo, gali būti brangesnis už įprastinį.
Šiaudinės konstrukcijos labai lengvos, jų spaudimas į gruntą daug mažesnis, negu plytinių ir net medinių, o tai reiškia, kad daug lengviau įrengti pamatus. Šiaudiniai namai statomi Europoje, JAV ir Kanadoje, o pastaruoju metu pradėti statyti ir Baltarusijoje – Gomelio srityje pastatyta eksperimentinė gyvenvietė iš šiaudinių namų.
Anot P.Devižio, šiaudinio namo statytojas pirmiausia turi įveikti psichologinį barjerą. Jo nelikus, paaiškėja, kad namas iš šiaudų turi labai daug privalumų. Po stiklo ir gelžbetonio statinių galbūt ateina laikas statyti iš šiaudų. Juolab kad panaudojant medinį karkasą toks namas jau labai panašus į įprastinį, tik vietoje fabrikuose gaminamų termoizoliacinių medžiagų naudojamos užaugusios laukuose.