Europos Taryba nutraukia Baltarusijos režimo boikotą
Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos (ETPA) pirmininkas Renė van der Lindenas pareiškė, jog ši tarptautinė organizacija ketina Baltarusijos sostinėje atidaryti savo informacinį centrą, kad šioje šalyje būtų paskatintos demokratinės permainos.
ETPA pirmininko pareiškimas liudija, kad šios organizacijos politika Baltarusijos režimo atžvilgiu netikėtai ir radikaliai keičiasi. Žengti tokį žingsnį paskatino Baltarusijos opozicija, teigianti, kad režimo izoliacija tik sustiprino prezidento Aleksandro Lukašenkos, vadinamo paskutiniuoju diktatoriumi Europoje, pozicijas.
Susitikimas Prahoje
ETPA vadovai ir didelė grupė Vakarų diplomatų Čekijos sostinėje praėjusią savaitę susitiko su Baltarusijos opozicijos atstovais. Pasak BBC, baltarusiai paragino nutraukti jų valdžios tarptautinę izoliaciją, nes tokia politika naudinga tik A.Lukašenkai.
Dauguma Europos organizacijų, taip pat Jungtinės Valstijos visiškai nutraukė bendradarbiavimą su diktatoriniu režimu, tačiau tai neprivertė Baltarusijos prezidento pakeisti savo politiką. Todėl ETPA nusprendė, kad atėjo laikas izoliacinį kursą nutraukti.
„Turime ieškoti kelių, kaip plėsti kontaktus su Baltarusijos visuomene. Ketinu pasiūlyti Baltarusijos sostinėje atidaryti Parlamentinės asamblėjos informacinį centrą. Kai Parlamentinei asamblėjai pradės pirmininkauti Rusija, stengsimės Baltarusijos klausimą įtraukti į darbotvarkę”, – pirmininko R. van der Lindeno žodžius, pasakytus Prahoje, citavo BBC.
Niekada nesakyk niekada
A.Lukašenka dar kartą balotiruojasi į prezidento postą, ir, sprendžiant iš visko, vėl nugalės. Jeigu jis vėl bus lyderiu, ar neturi Parlamentinė asamblėja užmegzti su juo tiesioginių kontaktų? Kaip tik toks klausimas dabar kamuoja ETPA pirmininką.
„Tiesiogiai bendradarbiauti su Lukašenka bus sunku, bet niekada nesakyk niekada. Padėtį komplikuoja tai, kad Baltarusijos prezidentas griebėsi žingsnių, prieštaraujančių šios šalies įsipareigojimams Parlamentinei asamblėjai. Dėl to labai svarbu užmegzti kontaktą su Baltarusijos parlamentu”, – Prahoje BBC korespondentui sakė ETPA pirmininkas.
Jis pranešė, kad pakvietė Baltarusijos parlamento pirmininką pasakyti kalbą ETPA būsimajame posėdyje, kuriame dalyvaus ir opozicijos atstovai. „Taip demonstruojame paramą atviram dialogui”, – kalbėjo R.van der Lindenas.
Visiškai priklausoma nuo Maskvos
Minskas yra visiškai priklausomas nuo pigios Rusijos energijos. Jeigu Baltarusija pirktų dujas, naftą ir kitus energetinius išteklius tokia pat kaina, kaip ir kitos valstybės, Baltarusijos ūkį ištiktų visiškas krachas.
Dauguma analitikų mano, kad tol, kol Rusija nepakeis savo požiūrio į A.Lukašenką, Baltarusijoje irgi niekas nepasikeis. Bet daug kas abejoja, ar Kremlius nori permainų kaimyninėje šalyje, kurios prezidentas vis dar puoselėja planus suformuoti sąjunginę valstybę.
„Rusija – visateisė Europos Tarybos narė, o Rusijos Valstybės Dūmos deputatai vaidina svarbų vaidmenį ETPA posėdžiuose. Jie yra ištikimi Europos Tarybos sutarčiai ir konvencijoms. Todėl tikiuosi, kad kai gegužės 1 dieną Rusija pradės pirmininkauti, sugebėsim surasti būdus, kaip plėsti ryšius su visais Baltarusijos visuomenės sluoksniais”, – sakė ETPA pirmininkas.
Jo pastarieji pareiškimai liudija, kad ETPA pozicija Baltarusijos atžvilgiu radikaliai keičiasi. Žengti tokį žingsnį paskatino baltarusių opozicija.
Tačiau ši opozicija per 12 metų nesugebėjo tapti realia ir tvirta visuomenės jėga, kuri priverstų diktatorių su ja skaitytis. Todėl abejojama, ar teigiamų rezultatų duos pasikeitusi tarptautinės bendruomenės nuomonė. Gal diktatoriaus pozicijos tik sutvirtės?
Pliekė valdžią
Tačiau keičiasi ne tik ETPA pozicija. Baltarusijos režimas irgi priverstas laviruoti. Tuo galėjo praėjusią savaitę įsitikinti Baltarusijos televizijos, valdžios visiškai kontroliuojamos, žiūrovai, ekranuose išvydę opozicijos lyderius, kurie negailėjo diktatoriui aštrios kritikos.
Pagal neseniai pakeistą Prezidento rinkimų įstatymą, kiekvienas įregistruotas kandidatas turi teisę kreiptis į rinkėjus per radiją ir televiziją.
Vienas kandidatų – profesorius Aleksandras Kozulinas iš ekrano žėrė tokius žodžius, kuriuos dauguma baltarusių ištaria pašnibždomis, ir tai tik namuose.
„Dabartinė valdžia nuo tautos slepia tas problemas, kurių sprendimo atidėliojimas atves į krizę. Tas stabilumas, kurį prezidentas pateikia kaip savo didžiausią laimėjimą, nėra stabilumas, o tikrų tikriausia stagnacija. Paskui stagnaciją būtinai sėlina krizė”, – kandidato žodžius citavo interneto svetainė „Rosbalt.ru”.
„Pažiūrėkit, į kokius kolūkius ir tarybinius ūkius mėgsta važinėti prezidentas. Tik į tuos, kurie klesti, nes gauna didžiules valstybės dotacijas. Bet jis nevažiuoja į nuskurdusius ūkius, kokių yra dauguma. Prezidentas kaip tik turėtų lankytis ten, kur padėtis bloga, ir užkirsti kelią akių dūmimui”, – piktinosi A.Kozulinas.
Kur dingsta pinigai?
Tačiau didžiausią pretendento susirūpinimą kelia tai, kad valdžia, pirmiausiai prezidentas, tapo visiškai nekontroliuojami. „Turiu skandalingų įrodymų. Pasirodo, Baltarusija pagal ginkluotės eksportą sėkmingai grumiasi su tokiomis galiūnėmis kaip Jungtinės Valstijos, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija. Bet nė viena kapeika už parduotą ginkluotę nepateko į valstybės biudžetą. Kur kasmet dingsta milijardai dolerių?” – klausė kandidatas į prezidento postą.
Jis priminė kuriozišką situaciją, kai finansų ministras Leonidas Korbutas negalėjo net parlamentarams atsakyti, kur dingsta pinigai, gauti pardavus ginkluotę. Baltarusijos opozicija tikina, kad A.Lukašenka yra sudaręs specialų vien jo kontroliuojamą fondą, iš kurio lėšos skirstomos prezidento nuožiūra.
Dėmesys šeimyniniam gyvenimui
A.Kozulinas kritikavo ir kai kuriuos A.Lukašenkos asmeninio gyvenimo aspektus. „Per dvylika metų baltarusiai taip ir nepamatė viešumoje pirmosios valstybės ponios. Nors Galina Lukašenko yra oficiali prezidento žmona, ji gyvena kaip atsiskyrėlė toli nuo sostinės.
Ir niekam ne paslaptis, kad dabartinis valstybės vadovas gyvena su kita moterimi ir turi nuo jos sūnų – kaip dovaną artėjančiam 50-mečiui”, – piktinosi kandidatas, pabrėžęs, kad prezidentas turi būti pavyzdžiu savo pavaldiniams.
Siektų gerų santykių su Vakarais
Kitas opozicijos kandidatas – Aleksandras Milinkevičius – tame pačiame unikaliame pasirodyme per televiziją buvo nuosaikesnis, o į prezidento asmeninį gyvenimą visai nesikišo. Pretendentas žadėjo pirmiausiai atkurti gerus santykius su Vakarais, jeigu jam pavyktų šalies vadovo poste pakeisti A.Lukašenką.
A.Milinkevičius sakė norįs, kad artėjantys prezidento rinkimai būtų teisingi, ir žadėjo stengtis, kad nekiltų tokių neramumų kaip Gruzijoje ir Ukrainoje, kur ankstesnės vyriausybės buvo nuverstos.
Kandidatas pažadėjo reformuoti konstituciją, kuri turėtų realiai atskirti valdžias ir paskatintų pradėti privatizavimą. Neatmesdamas neramumų galimybės, jeigu rinkimų rezultatai būtų klastojami, jis sakė, kad rinkėjai išeitų į gatves tik tuo atveju, jei reikėtų „ginti savo garbę”.