Investicinio banko „Suprema” valdomo investicinio fondo „Greater Russia” aktyvai vasario viduryje perkopė 428 mln. litų ribą. Nuo 2006 metų pradžios investicinio fondo grąža siekė 27,94 proc.
2004 metais rinkai pristatytas „Greater Russia” investicinis fondas sparčiai tebeauga ir šiandien yra didžiausias fondas valdomas Baltijos šalyse. 2005 metais jo grąža buvo 86 proc. Šių metų vasario 10 d. duomenimis fondo aktyvai siekė daugiau nei 428 mln. litų (131,1 mln EUR).
„Greater Russia” investicinį fondą, skirtingai nei daugelį kitų Rusijos investicinių fondų, sudaro mažai arba visai Rusijos vertybinių popierių biržoje nereprezentuojamos akcijos.
„Nors daugelis ekspertų pakankamai nepalankiai vertino susiklosčiusią vertybinių popierių rinkos situaciją 2005 metų pradžioje, praėję metai ir šių metų pradžia Rusijos akcijų rinkai buvo ypatingai sėkmingi”, – sako Veikko Marippu, „Suprema” turto valdymo skyriaus vadovas. „Dėl aukštų gamtinių išteklių kainų ir didelio užsienio investicijų į likvidžias akcijas srauto, pernai uždarbis iš Rusijos vertybinių popierių biržos listinguojamų akcijų buvo iš tiesų didelis”.
Pasak V.Marippu, šiemet didesnio augimo turėtų sulaukti vis dar nepakankamai įvertintos mažesnių Rusijos kompanijų akcijų kainos.
Rusijos obligacijų fondas „Ruble Debt”, kurį „Suprema” pristatė 2005 metų spalį, šiandien užima tvirtas unikalaus investicinio produkto pozicijas . Jau dabar šio fondo aktyvai viršija 52,78 mln. litų (15 mln. eurų).
„Ruble Debt” fondą sudaro Rusijos bendrovių, bankų, regionų Vyriausybių bei miestų savivaldybių išleistos (dažniausiai rublinės) obligacijos. Didelę investicinę grąžą šiam fondui užtikrina aukštesnės Rusijos palūkanų normos, žemesni Rusijos bendrovių įsiskolinimo rodikliai bei ekonomikos augimas. Be to, papildomą grąžą investuotojams garantuoja nuolat stiprėjanti Rusijos nacionalinė valiuta – rublis.
„Kodėl Rusijos fondai tampa patrauklūs investuotojams? Nes jų grąžos rodikliai iš tiesų įspūdingi – nuo 6 iki 15 proc. kasmet priklausomai nuo pasirinkto emitento rizikos faktorių”, – teigia V.Marippu. „O taip pat palyginti trumpas obligacijų išpirkimo periodas – nuo 2 iki 3 metų”.
Pasak V.Marippu, Rusijos vertybinių popierių rinkos plėtrą skatina šalies ekonomikos augimas (nuo 2000 m. metinis ekonomikos augimas siekia 7 proc.), perteklinis federalinis biudžetas bei greitas užsienio paskolų grąžinimas. Dėl šių priežasčių savivaldybės, įmonės ir bankai išnaudoja savo galimybes obligacijų rinkoje.