Vaistažolių žinovė patarimus dalija ir benamiams

Biologė Aldona Montvilienė vaistažolėmis susidomėjo prieš kelis dešimtmečius, kaip pati sako, priversta šeimos nelaimės.

Ji patarė, kad geriant vaistažolių arbatas nereikėtų pamiršti jų pavadinime užkoduotos prasmės – „vaisto žolė”. Biologė keliskart pakartojo, kad vaistažolių arbatomis piknaudžiauti negalima ir būtinas saikas.

„Nuo žolių taip pat galima susirgti”, – patikino ji. Pavyzdžiui, jei jei nenori įsitaisyti slogos, sveikam žmogui liepžiedžių arbatos geriau negerti.

Vaistažolių perdozavimas gali sukelti alergiją. Tad svečių, rodos, tokiu nekaltu gėrimu kaip vaistažolių arbata geriau nevaišinti. Moteris iš savo patirties įsitikino, kad svečiui ji gali tapti alergijos priežastimi.

Biologė kritikavo savigydą. Ji prisiminė šviesaus atminimo habilituotą gamtos mokslų daktarę Eugeniją Šimkūnaitę, pacientus pirmiausia variusią pas gydytoją, o tik jau tada patarianti kreiptis patarimų į ją. Kelis dešimtmečius vaistažolėmis besidominti moteris pati jas vartoja tik pasitarusi su gydytoju.

A. Montvilienės nuomone, vaistažolių pardavinėjimas turguje turėtų būti uždraustas. Ten duodami patarimai neretai būna klaidingi ir žalingi.

Vaistažolių žinovė taip pat nepatarė aklai sekti liaudies medicina: dabar daug įvairių knygų, tačiau jose įvelta nemažai klaidų.

Netinkamai laikomos vaistažolės gali tapti nuodu. Biologė jas laiko stiklainiuose su užrašais, kada žolės surinktos ir iki kada jos tinkamos vartoti. Į džiovinamas arbatžoles moteris patarė įberti vanilinio cukraus ar džiovintų apelsino žievelių.

Tą pačią dieną A. Montvilienė pataria gerti tik vienos rūšies arbatą. Sveikiausia ir geriausia vaistažolių arbatą gerti be cukraus. Net medumi geriau mėgautis atskirai, nedėti jo į arbatą.

Braškių ūsai – nuo peršalimo

Biologė iš šalia namų duonos kąsnio ieškančių benamių sulaukia klausimų, kaip reikėtų gydyti vidurių paleidimą. Jiems moteris pataria gerti smulkių vyšnios šakelių arbatą. „Tačiau turintiems pinigų paprasčiau reikiamų vaistų įsigyti vaistinėje”, – šypteli ji.

Turintiesiems sodus moteris patarė pasisodinti ežiuolę, kuri kartu su kitomis vaistažolėmis stiprina imunitetą. Organizmo atsparumą didina ir gervuogių lapų arbata.

A. Montvilienė pasidžiaugė jau senokai sirgusi peršalimo ligomis. Jos sveikatos receptas – braškių ūsų arbata, kurios pasiruošia pati: juodą celofaninį maišelį prikemša ūsų, tris dienas padžiovina saulės atokaitoje, o paskui 30-40 laipsnių karštumo orkaitėje.

Labai sveika ir gera vaistažolė yra dilgėlė, tačiau ja nereikėtų piktnaudžiauti. Mat šis augalas didina kraujo krešėjimą. Norint pravalyti šlapimo takus reikėtų retkarčiais pagurkšnoti vyšnių kotelių arbatos.

Biologė priminė, kad žmogui padeda vaistažolės, augančios 500 kilometrų spinduliu aplink gyvenamąją vietą. Tad nereikėtų žavėtis iš toli atvežtais neva išganingais preparatais. Beje, nepatariama vaistažolių mišinių komponuoti patiems – geriau įsigyti vaistinėje.