Naujausiais duomenimis, apie penkis procentus Lietuvos gyventojų serga lėtine obstrukcine plaučių liga, trumpai tariant LOPL arba obstrukciniu bronchitu.
Pasaulio pulmonologai skelbia, kad nuo 1990-ųjų net 45 proc. padidėjo sergamumas LOPL, sykiu ir mirštamumas nuo šios plaučių ligos. Prognozuojama, jog po 10-15 metų sergamumas obstrukciniu bronchitu šoktels į trečią vietą – po onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų.
Apie gąsdinančias perspektyvas bei šios lėtinės plaučių ligos gydymo naujoves kalbėta šį mėnesį uostamiestyje vykusioje XI Lietuvos pulmonologų konferencijoje „Kvėpavimo takų ligos”. Renginio organizatoriai – Lietuvos pulmonologų draugija, Klaipėdos ligoninė ir Kauno medicinos universitetas.
Konferencijos dalyvių susidomėjimo sulaukė ir Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos skyriaus vedėjo Arvydo Valavičiaus pranešimas „Kada pradėti gydyti LOPL”. Gydytojas A. Valavičius kasmet dalyvauja pasauliniuose pulmonologų kongresuose, tad kolegos iš pirmų lūpų išgirdo naujausius gydymo metodus, užkertančius kelią lėtinei plaučių ligai progresuoti.
Viso organizmo liga
„Vakarų ekspreso” kalbintas kvėpavimo takų ligų specialistas A. Valavičius akcentavo, kad per pastaruosius kelerius metus pasaulyje radikaliai pasikeitė požiūris į obstrukcinį bronchitą. „Anksčiau buvo teigiama, kad LOPL yra vyresniojo amžiaus žmonių liga, – aiškino gydytojas. – Šiandien pulmonologai atvirai kalba apie tai, jog klydo – mat obstrukciniu bronchitu serga ne tik keturiasdešimtmečiai, bet ir trisdešimtmečiai. Dalis darbingo amžiaus rūkančių žmonių nežino sergą šia liga – mat jie į gydytojus kreipiasi tik atsiradus ryškiems ligos simptomams, pasireiškiantiems praėjus penkeriems ar net daugiau metų nuo LOPL pradžios.”
A. Valavičius pasakojo, kad geriausi pasaulio pulmonologai neseniai prabilo ir apie tai, jog LOPL yra daugiakomponentė liga. „Lėtinė plaučių liga – ne vien kvėpavimo takų uždegimas, bet ir besikartojantys bronchų spazmai, kvėpavimo nepakankamumas ir kt., – komentavo gydytojas. – Sergantieji obstrukciniu bronchitu kenčia nuo deguonies stygiaus, o tai reiškia, kad LOPL yra viso organizmo liga.”
Cigaretei – ne!
Pasak pulmonologo, netinkamai gydoma ši liga progresuoja, o sergantysis dėl LOPL paūmėjimo patenka į ligoninę ar net į Reanimacijos bei intensyviosios terapijos skyrių.
Siekiant išvengti ligos paūmėjimų, lėtinė plaučių liga gydoma kompleksiškai. Gydymo tikslai – simptomų palengvinimas, fizinio krūvio toleravimas, bendras sergančiojo sveikatos būklės gerinimas ir LOPL paūmėjimų profilaktika bei gydymas šiuolaikiškais preparatais.
Specialistas pažymi, kad užleistą ligą galima įveikti. Tačiau tam pirmiausia būtina mesti rūkyti ir griežtai laikytis gydytojo nurodymų.
„LOPL – uždegiminė bronchų gleivinės liga. Sergantiesiems ja trūksta deguonies, o tabako dūmai dar labiau trikdo kvėpavimą”, – paaiškino A. Valavičius.
Efektyvūs inhaliatoriai
Naujovės LOPL gydyme – naujos kartos ilgo veikimo ir hormoniniai preparatai.
„Kasdien vartojami ilgo veikimo inhaliatoriai plečia bronchus ir tokiu būdu neleidžia pasireikšti lėtinės plaučių ligos simptomams, – pasakojo pulmonologas. – Taip pat kiekvienai dienai vartoti skiriami hormoniniai preparatai sustabdo LOPL progresavimą, padeda išvengti ligos paūmėjimų, o sykiu ir prailgina gyvenimą.”
A. Valavičius atkreipia dėmesį į tai, kad LOPL gydymo pagrindas – bronchų gleivinėse sustabdyti uždegiminį procesą. Jis sustabdomas pacientui taikant šiuolaikiškus kombinacinius preparatus.
Juoba kad šie efektyviai LOPL gydantys vaistai jau yra įtraukti į kompensuojamųjų medikamentų sąrašą.
Beje, sergantysis kurį laiką gali vartoti vien ilgo veikimo bronchus plečiančius inhaliatorius. Mat šio preparato sudėtyje esančios medžiagos turi ir gydomąjį – priešuždegiminį poveikį.
Pasaulio mokslininkų atliktos histologinės studijos, patvirtintos klinikiniais tyrimais, parodė, kad naujausios kartos ilgo veikimo inhaliatorius gerokai sumažina LOPL paūmėjimų tikimybę.
Gydytojo A. Valavičiaus pastebėjimu, lėtinę plaučių ligą būtų galima prilyginti hipertenzijai – padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui.
Mat tiek sergant bronchų, tiek kraujagyslių obstrukcija būtina kasdien, ne vien blogai jaučiantis, vartoti specialisto paskirtus vaistus.
Deguonies terapija
Pulmonologijos skyriaus vedėjas informavo, kad bemaž tūkstantis Lietuvos gyventojų, sergančių LOPL, kenčia nuo nuolatinio deguonies trūkumo. „Taip nutinka ligai toli pažengus, – pasakojo jis. – Dėl chroniško deguonies trūkumo žmogus negali atlikti fizinio veiksmo, pavyzdžiui, nueiti į parduotuvę.”
Pulmonologas sako, kad vienintelis būdas padėti šiems ligoniams – deguonies terapija.
„Didžiausia problema, kad šiandien deguonies terapija taikoma tik stacionaruose, – nuogąstavo A. Valavičius. – Todėl kenčiantieji deguonies badą praktiškai neišeina iš ligoninės.”
Sunkūs ligoniai namuose dūsta, nes deguonies balionai nėra kompensuojami valstybės.
„Seimo sveikatos ir socialinių reikalų komitetas pritarė tam, jog ligoniams, galintiems numirti vien nuo oro trūkumo, būtų nupirkti gyvybę palaikantys deguonies balionai, – dėstė A. Valavičius. – Belieka tikėtis, kad šis klausimas artimiausiu metu bus svarstomas Seime.”