Į viešumą išlindusios galimai neteisėtų statybų ylos gali skaudžiai įsmeigti ir Palangos savivaldybės administracijai bei Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritoriniam padaliniui.
Tokią prognozę vakar kurorte pateikė KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.
Jis neatmetė galimybės, jog nelegaliai rekonstruojamų ar naujai statomų pastatų Palangoje likimas, sekant Kuršių nerijos pavyzdžiu, gali būti sprendžiamas prokuratūroje.
Saugotų 4 objektus
Vakar paaiškėjo, jog kelerius metus naujojo Palangos centrinės dalies detaliojo plano (CDDP) patvirtinimo bergždžiai laukusiems palangiškiams teks dar pusmečiui apsiginkluoti kantrybe. Būtent tiek laiko prireiks kurorto ir sostinės valdininkams išspręsti praėjusiais metais iškilusias problemas, dėl kurių minėto dokumento patvirtinimas tapo neįmanomas.
Palangos meras Remigijus Kirstukas vakar teigė, jog kartu su KPD bandant ieškoti išeities, buvo atlikta ekspertizė. Paaiškėjo, kad egzistuoja du keliai: arba iš esmės koreguoti CDDP, arba – tik vadinamosios U2 zonos apibrėžimą.
Jeigu pavyktų įgyvendinti antrąjį siūlymą ir U2 zona kurorte būtų traktuojama ne kaip objektas, o kaip vietovė su nustatytomis ribomis, tuomet saugomu būtų laikomas ne visas Palangos senamiestis su visomis gatvėmis ir šaligatviais, o tik atskiri jo statiniai.
Tokiu atveju kultūros paveldo saugotojams rūpėtų tik keturi objektai, tarp jų – kurhauzas ir „Anapilis”.
Priminsime, kad dar 2000 metais Palangos savivaldybės iniciatyva pradėtas rengti ir iki šiol nepatvirtinas CDDP netapo realiai veikiančiu dokumentu būtent dėl Kultūros paveldo departamento Klaipėdos filialo valdininkų užsispyrimo.
Maža to, kad ši institucija atsisakė suderinti CDDP ir beveik metus vilkino šį procesą, praėjusių metų pavasarį palangiškiai sulaukė dar vieno nemalonaus siurprizo.
Po to, kai balandį įsigaliojo naujas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, po mėnesio Kultūros ministras pasirašė įsakymą, kuriuo istorinė Palangos miesto dalis buvo paversta vadinamąja U2 zona, o šioje teritorijoje yra draudžiamos naujos statybos, žemės sklypų skaidymas bei esamų statinių didinimas.
Dvigubai daugiau įtarimų
Į palangiškių klausimą, kas gi bus su nuo praėjusių metų kurorto centre sparčiai kylančiais naujais arba, nepaisant taikomų apribojimų, didinamais statiniais, KPD atstovas ragino sulaukti tyrimo išvadų.
Anot A. Degučio, tada ir bus aišku, ar išduodant statybos leidimus bei tvirtinant detaliuosius planus kurorte nebuvo pažeista galiojanti tvarka.
Jo teigimu, dėl neteistų statybų Palangą gali ištikti toks pat likimas, kaip ir Kuršių neriją. A. Degutis neatmetė galimybės, jog, užfiksavus padarytus pažeidimus, bylos dėl jų gali atsidurti ir prokuratūroje.
Šių metų vasario 8-ąją, reaguodama į gautus piliečių skundus, KPD sudaryta komisija pradėjo tyrimą dėl aštuonių Palangoje rekonstruojamų ar naujai statomų objektų.
Pasak komisijos pirmininko – KPD Kontrolės skyriaus vedėjo Rimanto Kraujalio, jau šią savaitę išvados dėl aštuonių tiriamų objektų turėtų būti perduotos departamento vadovui.
„Visus skundus dėl statybų Palangoje parašę piliečiai kėlė vieną klausimą: kodėl vieniems draudžiama, o kitiems – leidžiama? Pagal savo kompetenciją didžiausią dėmesį kreipiame į mūsų įstaigos darbuotojų veiksmus”, – „Vakarų ekspresui” sakė R. Kraujalis.
Paprašytas įvardyti tiriamus objektus, pašnekovas minėjo viešbučio statybą S. Daukanto ir Simpsono gatvių sankryžoje, objektus Smilčių g. 15 ir 19, taip pat – daugiabučių namų komplekso statybą S. Nėries g. 9.
Anot jo, kol kas sunku pasakyti, ar komisijos išvados taps dar vienu rimtu motyvu imtis pačių griežčiausių veiksmų skandalingai pagarsėjusio KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo Algirdo Gintaro atžvilgiu.
„Departamentas skyrė Gintarui jau dvi tarnybines nuobaudas, kurias jis apskundė teismui. Dar dvi tarnybinės nuobaudos inicijuojamos. Kaip bus toliau, dar neaišku, nes A. Gintaras pastaruoju metu nuolat serga”, – sakė R. Kraujalis.