Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija (LBGTA) tikisi, kad šiemet valstybėje bus įveista iki 150 ha naujų energetinių gluosnių plantacijų. Nors mūsų šalyje potencialas energetinėms plantacijoms įveisti didelis, o ES tam skiria užtektinai lėšų, biokuro gamybos ir naudojimo iniciatoriai teigia, kad aktyvesnį energetinių plantacijų įveisimą mūsų šalyje gerokai stabdo biurokratinės kliūtys.
Energetinės plantacijos prilyginamos miškui
„Nors apie biokuro, kaip energetinės nepriklausomybės nuo įvežtinių kuro šaltinių garantą, rinkos plėtrą valdžia kalba nemažai, dar egzistuoja labai daug biurokratinių kliūčių, kurios stabdo šios veiklos norinčius imtis ūkininkus ir žemės savininkus”, – sako LBGTA prezidentas Remigijus Lapinskas.
Anot jo, dažną ūkininką ar žemės savininką, nusprendusį imtis perspektyvios energetinių plantacijų auginimo veiklos, atsisakyti šio sumanymo priverčia įvairūs apribojimai ir ilgos plantacijų įveisimo projektų parengimo procedūros. LBGTA prezidentas tarp aktyvesnio energetinių plantacijų įveisimo kliūčių mini per dideles privalomas plantacijų apsaugines zonas nuo kaimyninių sklypų, melioracijos įrengimų, elektros linijų, kartais net perpus sumažinančias sklypus, kuriuos norima užsodinti gluosniais.
R.Lapinskas taip pat svarsto, ar racionali valstybės nustatyta tvarka, pagal kurią žemė, kurioje gali būti auginami energetiniai gluosniai, turi būti ne derlingesnė nei 39 balai.
„Nustatydama tokią žemės derlingumo ribą, valstybė apriboja ūkininkams galimybę gauti didesnį derlių, taip pat gerokai sumažina plotus energetinėms plantacijoms veisti. Taip pat valstybė turėtų suteikti galimybę trumpos apyvartos želdinius auginti visuose šalies žemės ūkio paskirties sklypuose”, – sako R.Lapinskas.
Energetinės plantacijos Lietuvoje prilyginamos miškui, tad jas įveisti leidžiama tik žemės plotuose, patvirtintuose savivaldybių žemės apželdinimo mišku schemose. Šios neretai tampa priežastimi neišduoti ūkio subjektams leidimo auginti energetines plantacijas.
Plotas turėtų sudaryti apie 90 ha
LBGTA vadovas mano, kad būtų prasminga peržiūrėti paramos energetinių gluosnių augintojams tvarką. Šiuo metu Vyriausybė kompensuoja tik plantacijų įveisimo išlaidas, tačiau praėjusių metų pabaigoje priimtas Europos Bendrijų Komisijos Biomasės naudojimo veiksmų planas jau siūlo mokėti specialias išmokas gluosnius auginantiems ūkininkams ir žemės savininkams pirmuosius ketverius plantacijų auginimo metus, iki nuimamas pirmasis derlius. Šios lėšos reikalingos energetinių plantacijų priežiūrai pirmaisiais jų auginimo metais. ES dokumentuose yra numatytos ir metinės 45 eurų už hektarą priemokos energetines kultūras auginantiems ūkininkams, žemės savininkams, bet jos Lietuvoje netaikomos.
2004-2006 metams ES Lietuvai yra skyrusi 93 mln. litų. paramą energetinėms plantacijoms įveisti. Kol kas neišnaudota nė 10 proc. šių lėšų. LBGTA prezidentas R.Lapinskas pastebi, kad ES skiriamos lėšos galėtų būti efektyviau panaudotos, jei, artėjant į pabaigą žemės reformai, būtų apsvarstyta galimybė tokią pačią finansinę paramą skirti ne tik žemės savininkams, nusprendusiems privačiose žemėse veisti energetines plantacijas, bet ir verslininkams, kurie šią veiklą galėtų plėtoti išsinuomoję laisvo valstybinės žemės fondo žemės sklypus. LBGTA yra nustačiusi, jog iki 2013-ųjų Lietuvoje yra galimybių įveisti 11,5 tūkst. hektaro, o iki 2025 metų – 50 tūkst. hektarų energetinių gluosnių plantacijų, iš kurių gaminama biomasė yra vienas perspektyviausių biokuro šaltinių.
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, šiems metams užregistruotos penkios paraiškos įveisti naujas energetines gluosnių plantacijas. Bendras šių plotas turėtų sudaryti apie 90 hektarų. LBGTA prognozuoja, kad dar apie 60 hektarų naujų plantacijų šiemet bus įveista nesinaudojant valstybės parama.
Šiuo metu Lietuvoje, naudojant vietinį biokurą, jau pagaminama apie 11 proc. centralizuotai naudojamos šilumos energijos. Strateginėse šilumos ūkio plėtros kryptyse numatyta, jog naudojant atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, iki 2010 metų Lietuvoje turėtų būti pagaminama 17 proc., o 2020 metais – 23 proc. šilumos energijos. LBGTA apskaičiavimais, jau 2013 m. Lietuvoje, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, yra galimybių pagaminti iki 25 proc., o 2025-aisiais – 50 proc. šilumos energijos.