Termofikacijos elektrinę valdantis Rusijos dujų koncernas kol kas neketina investuoti žadėtų milijonų, o „Kauno energija” ir miesto Savivaldybė linkusios nuleisti rankas
Rusijos dujų gigantui „Gazprom” liko pusmetis įvykdyti įsipareigojimams, prisiimtiems 2003 metų kovą įsigyjant Kauno termofikacijos elektrinę.
Tačiau naujieji savininkai neskuba iki šių metų pabaigos investuoti 135 mln. litų ir padidinti elektrinės galingumą 80 MW, o ieško galimybių pratęsti investicijų terminą. Tokiu būdu tikimasi išvengti gresiančios beveik 20 mln. litų baudos.
Neįžvelgia ekonominės naudos
Kauno termofikacijos elektrinės vadovai dar praėjusiais metais prabilo apie būtinybę peržiūrėti „Gazprom” prisiimtus įsipareigojimus.
Buvusiai savininkei „Kauno energijai” bei ją valdančiai miesto Savivaldybei pasiūlyta žadėtuosius milijonus investuoti ne į elektrinę, kaip numatyta sutartyje, bet į visą miesto šilumos ūkį. Investuoti į elektrinę ir statyti naują 80 MW galingumo turbinų bloką esą ekonomiškai nenaudinga, nes iki 2010 metų, kol bus uždaryta Ignalinos AE, Lietuva nejaus elektros energijos stygiaus.
Termofikacijos elektrinės direktorius Algimantas Stasiukynas tebėra įsitikinęs, jog šiuo metu investuoti į elektrinę yra beprasmiška: „Kol kas naujo bloko nei miestui, nei Lietuvai nereikia. Investicijas galima nukreipti kitur, kad ir į kitą miesto šilumos ūkį.
Artimiausiu metu turime nuspręsti, ar statyti naują bloką, kuris nėra būtinas, ar pagelbėti miestiečiams ir modernizuoti šilumos tinklus.
Tam galėtume skirti dalį lėšų iš 400 mln. litų, numatytų investuoti į miesto ūkio infrastruktūrą”.
Žinoma, tokia finansinė parama nebūtų dosni investuotojų dovana miestui.
„Be abejo, investicija nėra dovana. Tai pinigų investavimas su garantija, kad jie atsipirks. Taigi lėšas ketiname investuoti į tuos objektus, kurie atsipirktų”, – dėstė A.Stasiukynas, atmetęs įtarimus, jog „Gazprom” skirs lėšų modernizuoti tik tuos objektus, kurie vėliau galėtų perimti savo žinion.
„Esame pasirengę investuoti ir į „Kauno energijos” valdomus objektus, nes mums vis tiek tenka kartu dirbti. Elektrinė yra bene labiausiai suinteresuota, kad „Kauno energija” nebankrutuotų, kad su mumis būtų laiku atsiskaitoma už šilumą. Tad ir toliau ieškosime abiem pusėms naudingų sprendimų”, – pridūrė elektrinės vadovas.
Pažadai ir darbai skiriasi
A.Stasiukynas pripažino, jog už sutarties nevykdymą „Gazprom” iš tiesų gresia bauda – 17 mln. litų.
„Tačiau kitame sutarties punkte yra numatyta sąlyga: jeigu nepasikeis energetinė situacija Lietuvoje ir Kaune. Mes esame gavę Ūkio ministerijos raštą, kuriame patvirtinama, jog naujas elektrinės blokas Kaune iki 2010 metų nereikalingas. 2003 metais atrodė, kad uždarius pirmąjį Ignalinos AE bloką, reikės papildomų elektros pajėgumų, tačiau tokios prognozės nepasitvirtino. Jeigu padidintume elektrinės pajėgumą, Vyriausybei tektų elektros energiją pirkti kaip kvotinę, o dėl to pabrangtų elektros energija vartotojams”, – aiškino elektrinės direktorius.
Jis įsitikinęs, kad pasikeitusi situacija yra pakankamas pagrindas siekti, kad investavimo terminai būtų atidėti keleriems metams.
„Gazprom” neatsisako įsipareigojimo pastatyti naują elektrinės bloką, tačiau siūlome jį statyti vėliau. Toks sprendimas bus ekonomiškai naudingesnis ir miestui, ir šaliai”, – tikino A.Stasiukynas.
Akivaizdu, kad naujas pasiūlymas yra priimtinesnis ir pačiam Rusijos gigantui „Gazprom”, kuris 2003 metais į elektrinę neinvestavo nė lito, o pernai tam skyrė vos 7 mln. litų.
Šiemet planuojama elektrinės modernizacijai skirti dar 12 mln. litų, tačiau šios lėšos sudaro labai mažą dalį numatytų investicijų, kurių bendra suma siekia 400 mln. litų. Tiesa, prieš pasirašant sutartį su investuotojais, buvo žadama, jog investicijos į Kauno elektrinę gali siekti net 700 mln. litų.
Taip jau sutapo, kad per pastaruosius metus, „Gazprom” valdant Kauno termofikacijos elektrinę, kaimyninėje Kaliningrado srityje baigiama statyti nauja 460 MW galingumo šiluminė elektrinė.
Tad aišku, kad Kaune pagamintos elektros energijos nebeteks eksportuoti kaimynams, nors būtent tokius planus puoselėjo Rusijos bendrovė, įsigydama „Kauno energijos” padalinį.
Siūlo nuolaidas
Kad „Gazprom” iki šiol nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pripažino ir „Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis, vienas iš „Kauno energijos” valdybos narių. Tačiau R.Juozaitis taip pat linkęs ieškoti pateisinimų.
„Investicijos turėjo būti nukreiptos į elektros gamybą, tačiau jų naudos miestiečiai tikrai nepajustų”, – teigė „Lietuvos energijos” vadovas, taip pat akcentavęs pasikeitusias sąlygas ?alies energetikos sektoriuje.
„Gazprom” už galimybę atidėti investicijas trejiems metams siūlo keletą nuolaidų, tarp jų – sumažinti parduodamos šilumos tarifą, apkarpyti reikalaujamą 3 mln. litų dydžio kompensaciją už dūmtakio avariją 2003 metų birželį ir taip pat siūlo didinti investicijas į šilumos ūkį.
„Šie pasiūlymai tikrai yra naudingi „Kauno energijai”, kuri gali uždirbti nemažai pelno. Gauti pinigai leistų nedidinti Kaune šilumos tarifų”, – teigė R.Juozaitis, paskaičiavęs, jog šilumos tiekėja per metus papildomai gautų apie 3 mln. litų pajamų, o visos padarytos nuolaidos greičiausiai siektų baudos dydį.
„Gazprom” siūlymus ketinama apsvarstyti artimiausiame „Kauno energijos” valdybos posėdyje. R.Juozaitis neslėpė greičiausiai pritarsiantis Kauno elektrinės savininkų planams.
Dėl baudos reiktų bylinėtis
Akivaizdu, kad investavimo terminų pratęsimas „Gazprom” tampa patikimu gelbėjimo ratu – elektrinės savininkams pavyks ne tik išvengti baudos, bet ir sustiprinti savo, kaip strateginio investuotojo, įvaizdį.
Vis dėlto R.Juozaitis linkęs abejoti, ar „Kauno energijai”, pareiškusiai pretenzijas dėl sutarties sąlygų nevykdymo, pavyktų gauti milijoninę baudą.
„Nesu tikras, ar teismuose, kurie tęstųsi mažiausiai dvejus metus, mums pavyktų įrodyti, jog energetinės sąlygos Lietuvoje nepasikeitė.
Jeigu taip iš tiesų nebūtų atsitikę, tai ir mūsų pozicija greičiausiai būtų kita”, – pridūrė „Lietuvos energijos” vadovas.
Tačiau ši, kaip aiškėja, itin „Gazprom” palanki sąlyga yra sutartyje, ir šiandien tegalime spėlioti, ar ateityje ji netaps dar palankesnė.
O pyktis su „Gazprom”, net ir daug žadančiu, bet mažai darančiu, Lietuvoje nenori niekas. Apie tai puse lūpų užsiminė ir R.Juozaitis ir pridūrė, jog po privatizavimo savo sąlygas linkę diktuoti tiek Vakarų, tiek Rytų investuotojai.
„Sieksime, kad visi sprendimai būtų kuo palankesni Kaunui”, – žadėjo „Lietuvos energijos” vadovas.
Jis akcentavo, jog iš nuostolių duobės „Kauno energija” ėmė kilti iš karto po to, kai už daugiau kaip 100 mln. litų pardavė termofikacijos elektrinę „Gazprom”. Pernai šilumos tiekimo bendrovė uždirbo 14,436 mln. litų grynojo pelno – 2,41 karto daugiau nei 2003 metais, kai jis siekė 5,99 mln. litų.
Svarstys kitą mėnesį
Kauno termofikacijos elektrinės savininkų pasiūlymai jau aptarinėjami ir Savivaldybėje.
Miesto vicemeras Antanas Balutis, kuris yra vienas iš „Kauno energijos” stebėtojų tarybos narių, „Kauno dienai” sakė girdėjęs apie „Gazprom” pasiūlymus perskirstyti investicijas.
„Tai svarstytinas klausimas. Galbūt Kaunas dabar turėtų dar palankesnį variantą nei tuomet, kaip buvo rašomasi sutartis”, – kalbėjo vicemeras.
Į klausimą, ar Kauno interesai nenukentės, jeigu bus leidžiama investuotojui diktuoti savo sąlygas, A.Balutis pažadėjo detaliau atsakyti po stebėtojų tarybos posėdžio, numatyto liepos pradžioje.
„Kauno energijos” valdybos pirmininkas, Savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas nesileido į kalbas dėl galimų pokyčių sutartyje, tačiau pabrėžė, kad abi pusės ją gali keisti bendru susitarimu.
Šį „svarbų klausimą” įmonės valdyba turėtų apsvarstyti per artimiausias tris savaites.
Lina Navickaitė