Po trejų metų pertraukos dainininkas
Andrius Mamontovas į muzikos sceną sugrįžo
išleidęs du albumus,
pavadintus „Tyla” bei „Saldi. Juoda. Naktis”.
Muzikos gerbėjai praėjusiais metais turėjo galimybę išgirsti kelis naujus A.Mamontovo kūrinius. Gruodį albumo „Saldi. Juoda. Naktis” singlas „Liūdesio angelas” įsitvirtino radijo stočių topų viršūnėse, be to, buvo atliktas „Radiocentro” apdovanojimuose. – Vasario 14-ąją išleidote net du albumus. Kodėl abu vienu metu?
– Šiuos albumus įrašinėjau iš karto. Darbai truko dvejus metus. Vasario 14-oji – Valentino diena, tai dviejų mylinčių žmonių šventė. Todėl, manau, šia proga buvo geriausia išleisti albumų „porelę”.
– Kodėl albumai pirmiausia buvo pristatyti Kaune, o ne Vilniuje?
– Taip susiklostė koncertų grafikas. Nebuvo specialaus sumanymo pristatyti albumus ir naują koncertų programą konkrečiame mieste.
– Ką paruošėte šį savaitgalį Vilniuje vyksiančiam pristatomajam koncertui?
– Ateikite ir pamatysite. Koncerte daugiausia dėmesio skirta muzikai ir žodžiui: pasiilgau paprasto bendravimo ir šilto kontakto su publika.
– Naujojo jūsų darbo teko laukti net trejus metus. Buvote užsiėmęs kita veikla ar pasinėręs į albumų kūrybos darbus?
– Kūriau muziką miuziklui „Tadas Blinda”, prodiusavau dainininkės Jurgos Šeduikytės albumą „Aukso pieva”, rašiau dainas atlikėjos Agnės albumui „Mieste”. Be to, daug koncertavau ir važinėjau po pasaulį su Eimunto Nekrošiaus spektakliu „Hamletas”. Nesėdėjau rankų sudėjęs. Muzika ir su ja suisijęs darbas – mano gyvenimas.
– Papasakokite apie abiejų albumų kūrybos darbus, kuo jie skiriasi.
– Viename rasite dainas, kitame – nakties muziką. Dainas rašau tada, kai jos manyje subręsta. Instrumentinė muzika dažniausiai gimsta eksperimentuojant su įvairiais garsais ar ritmais. Albumas „Saldi. Juoda. Naktis” įrašytas su didele meile bei atsidavimu. O „Tyla” – puikus fonas naktį važiuojant automobiliu miesto gatvėmis.
– Instrumentiniame albume „Tyla” galima rasti projekto „Užsišaldę lede” garso takeliu tapusią dainą „Išvaduok mane”. Kūrinys buvo parašytas specialiai šiam šou ar „himnu” tapo atsitiktinai?
– Magijos teatras „Di Archy” pasirinko šį kūrinį, nes jam tiko. „Išvaduok mane” buvo įdainuotas per albumo „Beribiam danguje” įrašų sesiją, tačiau į jį nepakliuvo – nelabai atitiko koncepciją ir stilių. Irašinėdamas „Tylą”, atnaujinau prieš trejus metus darytą „Išvaduok mane” įrašą. Jis puikiai pritapo prie kitų albumo kūrinių.
– Prieš kelerius metus scenoje pasirodydavote su marškinėliais, ant kurių buvo užrašyta: „Popsas užkniso juodai”. Kas tai – protestas prieš šiuolaikišką muziką ar kas nors kita?
– Tai protestas prieš masinį produktą, skirtą tik parduoti. Liūdna, kad muzika tampa preke, o klausytojai vartotojais. Beje, popsas – ne tik muzika. Tai ir greito maisto restoranai, ir „muilo operos” per televiziją. Visose gyvenimo srityse nuolatos esame „maitinami” pigiais ir prastais produktais. Kartais atrodo, kad atpratome nuo to, kas yra tikra. Nemaniau, kad atsitiktinai vienam vakarui ant marškinėlių užrašyta frazė sulauks tokio rezonanso. Tai rodo tik viena: abejingų nėra, nesvarbu, ar žmonės piktinasi tais žodžiais, ar pritaria.
– Kaip galėtumėte įvardyti stilių muzikos, kokią dabar grojate?
– Niekada nemėgau „įsisprausti” į vieno stiliaus rėmus. Esu romantiškos ir kiek melancholiškos muzikos atstovas. Bet kuriuo atveju – svarbiausia, kad daina būtų gera, ir aišku, kas norima ja pasakyti. Kokiu stiliumi atlikta – nepagrindinis dalykas.
– „Radiocentro” apdovanojimuose pasirodėte vilkėdamas iki tol nematytą aprangą. Užkulisiuose jūsų įvaizdį teigiamai įvertino ir dizainerė Daiva Urbonavičiūtė. Scenos drabužius renkatės pats ar turite stilistą?
– Būtų keista, jei ji manęs nubūtų įvertinusi, – pati ir aprengė tais drabužiais (juokiasi). Nesu linkęs dažnai naudotis stilistų paslaugomis. Man nepatinka, kai atlikėjai būna aprengti TIK gražiai. Visada įdomiau, kai žmogus pats sukuria sceninį personažą. Pavyzdžiui, „Fojė” buvo paprastų džinsuotų vaikinukų grupė. Kokiais prabangiais drabužiais turbūt ji niekam nebūtų patikusi. Vertinu paprastumą. Todėl į dizainerius kreipuosi tik išskirtiniais atvejais – prieš apdovanojimus ar kitus didesnius renginius. Koncertams drabužius renkuosi pats, nes geriausiai jaučiu, koks įvaizdis tinka mano dainoms. Juk jos ir yra esmė. Nesinorėtų užgožti apsikarsčius kokiais nors blizgučiais.