Avaringumo statistika perša išvadą, kad mirtį rankose spaudžiant automobilio vairą lietuviai laiko garbe
Senojo žemyno šalių transporto ministrai dar 2001-aisiais priėmė vadinamąją Veronos deklaraciją, kurioje numatė iki 2010-ųjų dvigubai sumažinti per eismo įvykius žuvusiųjų skaičių. Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) išplatino ataskaitą apie saugumą keliuose, iliustruojančią, kaip kam sekasi siekti kilnių tikslų. Pasirodo, kad per pirmuosius ketverius metus visose 25 ES šalyse tragedijų keliuose vidutiniškai sumažėjo 14 proc. Didžiausią pažangą padarė Prancūzija, kur mirčių per avarijas skaičius sumažėjo 32 proc. Tuo tarpu Lietuva priklauso šešių šalių, kuriose avaringumo statistika nepakito arba dar labiau komplikavosi, grupei. Mūsų krašte žuvusiųjų padaugėjo 7 proc.
Nuo grafiko atsiliekama
EK pateikta statistinė informacija liudija, kad įgyvendinti Veronos deklaraciją sekasi toli gražu ne visoms Bendrijos narėms, todėl per avarijas kasmet vis dar žūsta maždaug 5000 žmonių daugiau, nei teoriškai turėtų laikantis ekspertų numatytų grafikų. Pagal optimistines prognozes, pernai žuvusiųjų Europos keliuose skaičius neturėjo viršyti 36 700, o faktinis rezultatas – 41 500.
Nuo 2001-ųjų iki 2005-ųjų avarijų ir jose sužeistųjų skaičius ES vidutiniškai sumažėjo 10 proc.
„Norma” laikoma 92 per eismo nelaimes žuvusieji vienam milijonui gyventojų. Po šia makabriška riba telpa Malta (35), Didžioji Britanija (52), Švedija (51), Nyderlandai (50), Danija (60) Suomija (61), ir Vokietija (62). Gana sparčiai padėtis gerėja Prancūzijoje, kur nuo 2001-ųjų žuvusiųjų per avarijas skaičius sumažėjo beveik trečdaliu. Situaciją blogina tik 15 proc. išaugęs motociklų avarijų aukų skaičius.
Tuo tarpu absoliuti antirekordininkė yra Latvija, kur žuvusių skaičius vienam milijonui gyventojų siekia 220, arba beveik 900 vienam milijonui lengvųjų automobilių. Tiesa, latviai gali „guostis”, kad per pastaruosius ketverius metus padėtis jų keliuose iš esmės visiškai nepakito. Kaimyninėje šalyje pernai spalį buvo įvesta nauja griežta tvarka, pagal kurią Kelių eismo taisyklių pažeidėjams skiriami baudos taškai, o neblaivūs vairuotojai netenka vairuotojo pažymėjimo trejiems metams.
Priimant šį įstatymą būta siūlymų konfiskuoti ir neblaivaus vairuotojo automobilį, tačiau vėliau šis pasiūlymas atmestas.
Kalbant apie avaringumą taip pat gana ženkliai išsiskiria Kipras, kur užfiksuotas 14 proc. tragedijų augimas. Nuo 2001-ųjų pražūtingų avarijų skaičius taip pat išaugo Lietuvoje (7 proc.), Vengrijoje (5 proc.), Čekijoje (4 proc.) ir Lenkijoje (3 proc.). Pastarosiose šalyse avaringumo statistika, o drauge ir tikimybė pakliūti į bėdą yra 3-4 kartus didesnė nei saugiausių šalių keliuose ir gatvėse.
Pasaulio sveikatos organizacijos netyčinių traumų prevencijos koordinatorė Margie Peden, komentuodama šiuos dalykus, teigė, kad dauguma minėtų šalių išgyvena spartų pereinamąjį laikotarpį.
„Jei Jungtinėje Karalystėje ar JAV motorizacija vyko 30 ar net 40 metų, tiek pat laiko vystėsi infrastruktūra bei sveikatos apsaugos sistema. Tuo tarpu naujosiose ES šalyse per trumpą laiką atsirado daug galingų ir greitų automobilių, o eismo sąlygos, infrastruktūra, saugumo problemų sprendimas bei sveikatos apsaugos sistema liko kokia buvusi”, – pastebėjo pareigūnė.
Daugiau nei per teroro aktus
Šokiruojančiai skamba ir mokslininkų pastebėjimai, jog išsivysčiusiose šalyse per automobilių avarijas keliuose žūsta žmonių beveik 400 kartų daugiau negu per teroro aktus. Pavyzdžiui, JAV keliuose kas 26 dienos žūsta žmonių beveik tiek, kiek žuvo per teroristų išpuolius Jungtinėse Valstijose 2001 metų rugsėjo 11-ąją.
Naujojoje Zelandijoje Otago universiteto tyrime palyginami duomenys apie žmonių žūtis per tarptautinio terorizmo išpuolius ir per automobilių avarijas nuo 1994 iki 2003 metų 29-iose šalyse, priklausančiose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO).
Iš viso mirčių skaičius per avarijas keliuose vidutiniškai 390 kartų per metus didesnis už žuvusiųjų per teroristų akcijas skaičių, kurį sudaro 3 064 žmonės per 33 išpuolius 10-yje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių.
Tarp šalių, nukentėjusių nuo teroristų išpuolių, Jungtinėse Valstijose mažiausias metinis žuvusiųjų per avarijas keliuose ir terorizmo aukų skaičiaus santykis. Pirmasis skaičius didesnis už antrąjį 142 kartais.
Nagrinėjant situaciją visose 29-iose EBPO šalyse, žuvusiųjų automobilių keliuose kas devynios dienos skaičius prilygsta išpuolių Jungtinėse Valstijose rugsėjo 11-ąją aukų skaičiui.
Tyrėjai pažymi, kad „amerikiečių, kurie atsisakė skraidyti lėktuvais po rugsėjo 11-osios ir žuvo per automobilių avarijas keliuose buvo daugiau, nei iš viso žuvo keturių lėktuvų keleivių per išpuolius rugsėjo 11-ąją”.
Mentaliteto problema
ES ataskaitoje pastebima, kad nors bendrai saugumo keliuose situacija Europoje gerėja pakankamai sparčiai, tačiau didėja kontrastai tarp atskirų šalių. Kai kuriose jų progresas akivaizdžiai nepakankamas ir tebėra rimtų trūkumų.
ES transporto komisaras Žakas Barotas, samprotaudamas apie priežastis, lemiančias tokią prastą padėtį minėtose Rytų Europos valstybėse, nurodė, kad didžiausią įtaką tam turi prasta kelių infrastruktūra, greičio režimo nepaisymas, vairavimas išgėrus, saugos diržų ignoravimas ir vaikams skirtų kėdučių nenaudojimas. Pareigūnas rekomenduoja imtis visų saugumo keliuose priemonių bei garantuoti, kad kelių eismo pažeidėjams bus taikomos tokios pačios bausmės kaip ir kitų ES šalių vairuotojams.
Identiškas avarijų priežastis nurodo ir mūsų šalies pareigūnai, analizuojantys saugaus eismo problematiką. Specifiniu bruožu būtų galima nurodyti nebent tai, kad Lietuvoje itin daug – apie 25 proc. visų įvykstančių eismo nelaimių išprovokuoja mažesnę nei 3 vairavimo patirtį turintys jaunuoliai. Pirmus metus savarankiškai važiuojantys asmenys sukelia dvigubai daugiau avarijų, nei 8 metų stažą turintys automobilininkai. Tai verčia abejoti vairuotojų rengimo ir egzaminavimo sistemos kokybe bei stulbinančiu rizikos, susijusios su prastu mašinos valdymu, nesuvokimu.
Dalis gatvėse ir keliuose siautėjančių veikėjų elgiasi tarsi kamikadzės. Skirtumas tik tas, kad jei antrojo Pasaulinio karo metais japonų kariai-kamikadzės bėgdavo minų lauku „išminuodami” kelią šturmo būriams savo gyvybės kaina vardan savo šalies ir besąlygiškos ištikimybės imperatoriui, tai mūsiškiai vairuotojai-kamikadzės spjauna į savo ir jų kelyje pasipainiojančių gyvybę be jokios priežasties ar prasmės, tarsi sumaitoto automobilio kėbulas būtų laikomas „geromis” įkapėmis.
Tokie vairuotojai, prieš mirtį nešaukia „banzai”, o greičiausiai riebiai nusikeikia. Žinoma, jei spėja, nes mūsiškis vairuotojas, pakeliui iš taško „A” į tašką „B” būtinai dalyvauja tarpšviesoforinėse lenktynėse, todėl visada mina „gazą iki dugno” ir lekia savižudiškai greitai. Eismo priežiūros tarnybos pateiktais duomenimis, kasmet apytikriai 1200 eismo įvykių (t.y. maždaug penktadalis) įvyksta dėl to, kad vairuotojai nepasirenka saugaus greičio. Tai atsieina apytikriai 200 gyvybių ir apie 1500 suluošintų žmonių likimų.
Kauno transporto ir kelių mokslinio tyrimo instituto atlikti tyrimai analizuojant automobilių greitį magistraliniuose ir šalies keliuose rodo, kad oficialiai leidžiamą greičio ribą nuolat viršija daugiau nei 48 proc. vairuotojų. Pusė jų viršijo greitį vidutiniškai 10 km/val. Autostrados atkarpoje Vilnius-Kaunas greitį viršija 45,5 proc. vairuotojų (vidutinis eismo intensyvumas – 14774 automobiliai per dieną). Taip yra todėl, kad vairuotojai, sąmoningai viršiję greitį, veikia kitus tame transporto sraute esančius vairuotojus.
Dar viena priemonė, padedanti Lietuvos vairuotojams-mirtininkams įgyvendinti neskelbtus savo planus – alkoholis. Užgniaužti baimės jausmą prieš atliekant salto su automobiliu puslitris degtinės ar vienas kitas „bambalis” stipraus alaus neabejotinai padeda. Statistika liudija, kad mūsų šalyje neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų dalis itin didelė – apytikriai 15 proc. visų įvykių. Praėjusiais metais rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimų” atlikta apklausa parodė, kad niekada išgėrę nevairuoja viso labo 20 proc. automobilininkų. 44,2 proc. gyventojų prisipažino išgėrę vairuojantys tik „išimtinais atvejais”, 25,3 proc. teigė išlenkią taurelę, tačiau, jų manymu, neviršijantys vairuotojams leidžiamos ribos, o 4 proc. apklaustųjų prisipažino, jog kartais vairuoja išgėrę daugiau nei bokalą alaus, taurę vyno ar stikliuką degtinės.