Kam buvo naudinga tyla?
Lietuvos ambasada Prancūzijoje baugščiai tylėjo, kol šios valstybės senatorius Jeanas Lucas Melenchonas iš piršto laužtais prasimanymais kaltino Lietuvą.
Anot diplomatų, bet kokia jų reakcija esą būtų buvusi naudinga tik prasimanymų autoriui.
Tačiau į „Lietuvos ryto” jam pateiktus klausimus prancūzų politikas reagavo visiškai priešingai, nei manė Vilniaus diplomatai. Jis iškart atsiribojo nuo Lietuvą juodinusių savo pareiškimų ir atsiprašė.
Užsipuolė dėl diskriminavimo
„Lietuvoje, Europos Sąjungos šalyje narėje, valdžia tapatybės korteles atsisakė išduoti 400 tūkst. asmenų, motyvuodama tuo, kad jie – rusakalbiai.
Tai – pirmas ir unikalus pavyzdys, kai iš europinės kalbinės mažumos yra atimama teisė į pilietybę legalaus etninio valymo pagrindu”, – savo interneto svetainėje sausį paskelbtame rašinyje teigė prancūzas.
J.L.Melenchonas – ne kokio nors Žąsų kaimo ar kito pasaulio pakraščio juokdarys.
Jis – buvęs Prancūzijos socialistų vyriausybės ministras, o dabar – senatorius, šalyje gerai žinomas, žiniasklaidoje dažnai cituojamas, radijo bei televizijos laidose nuolat dalyvaujantis politikas.
Pensijos buvusiems SS kariams?
Senatorius priklauso kairiausiam, Prancūzijos referendume dėl Europos Sąjungos Konstitucijos balsuoti „prieš” raginusiam Socialistų partijos sparnui.
Šio socialisto neigiamą požiūrį į naująsias ES šalis nekart yra kritikavusi Prancūzijos žiniasklaida, ypač – kairysis dienraštis „Liberation”.
Tačiau J.L.Melenchonas į tai atsikirto dar aršiau, taikiniu vis pasirinkdamas mūsų šalį: „Lietuvoje, ES valstybėje, parlamentas nutarė buvusiems SS nariams lietuviams mokėti pensijas. Šio paniekinimo nesušvelnino net menkiausias atsižadėjimas!”
Pasiuntė į vieną vietą
Pirmą kartą mūsų šalį J.L.Melenchonas viešai ir greičiausiai tik atsitiktinai užkabino praėjusį pavasarį, per Prancūzijoje labai karštą referendumo dėl ES Konstitucijos kampaniją.
Vienas jaunas socialistas, šios Konstitucijos šalininkas, priemiestiniu traukiniu važiuojantį senatorių paklausė, ką jis mano apie solidarumą su naujosiomis Europos Sąjungos narėmis.
„Naujosios šalys… tegu jos eina į vieną vietą (prancūziškai – „se faire foutre”. – Red.). Lietuviai? Ar tu pažįsti bent vieną tų lietuvių? Aš – ne”, – tuomet atsikirto supykęs J.L.Melenchonas.
Šį dialogą nufilmavo ir parodė „France 2” televizija.
Galėjo paduoti į teismą
Paryžiuje dirbančio lietuvio advokato Mažvydo Michalausko nuomone, už šmeižtą senatoriui Prancūzijoje būtų galima iškelti baudžiamąją bylą.
Civilinė bylos ieškovė galėtų būti ne tiktai Lietuvių bendruomenė Prancūzijoje, bet ir Lietuvos Vyriausybė.
„Tik vargu ar Lietuva diplomatijos taisyklių sumetimais norėtų būti ieškovė. Nors teisiškai valstybė būtų labiausiai suinteresuota kreiptis į teismą, nes šmeižiamos valstybės institucijos – Seimas, Vyriausybė ir kartu visa tauta”, – svarstė teisininkas.
Diplomatai bandė pasiaiškinti
Bet į J.L.Melenchono pareiškimus Lietuvos ambasada nesureagavo.
„Apie šio politiko pareiškimus žinojome nuo pat pradžių. Į juos nekreipti dėmesio mums pasirodė pats geriausias atsakas.
Tai – rasistinių pažiūrų žmogus ir skandalo kėlimas gal yra tai, ko jis norėtų.
Valstybės mastu tai – šiukšlinos kalbos”, – savo tylėjimą „Lietuvos rytui” aiškino ambasadorius Prancūzijoje Giedrius Čekuolis.
Latviai nusiuntė laišką
Tuo tarpu Latvijos ambasada nutarė politiko kalbų negirdomis nepraleisti.
Šios šalies diplomatai J.L.Melenchonui jau senokai nusiuntė protesto laišką, nors politikas į Rygą akmenų nesvaidė.
Žiniasklaidoje Lietuva su Latvija buvo supainiotos greičiausiai todėl, kad Vilniui reiškiami kaltinimai dėl rusakalbių bei SS divizijos lengviau būtų pritaikomi tam tikrų problemų šiais klausimais išties turėjusiai Rygai.
Apgailestavo ir atsiprašė
Kai „Lietuvos rytas” kreipėsi į J.L.Melenchoną, šis nedelsdamas atsakė ilgu elektroniniu paštu atsiųstu laišku, kuriame pripažino „smarkiai suklydęs” ir atsiprašė.
Politikui „Lietuvos rytas” priminė, jog Lietuva visoms savo kalbinėms mažumoms, įskaitant rusus, pilietybę be jokių kliūčių suteikė vos atkūrusi nepriklausomybę. Lietuvių SS divizijos taip pat nebuvo.
„Lietuvai ir lietuviams nejaučiu jokio priešiškumo. Griežtą nuomonę pareiškiau gera valia ir remdamasis informacija, kuri man buvo pateikta kaip esanti patikima.
Lig šiol man jos niekas nebuvo paneigęs.
Jei tai, ką jūs sakote, tikslu, esu suglumęs ir visiškai suvokiu, kad apkaltinau sunkiai ir neteisingai. Apgailestauju ir nuoširdžiai atsiprašau”, – parašė senatorius, pažadėjęs išsiaiškinti, kodėl jam buvo suteikta tokia ankstesnė informacija.
„Lietuvos rytui” senatorius paaiškino, jog ligi šiol reagavę į kritiką asmenys, nepasitelkę faktų, jį tik kaltino ir įžeidinėjo. Jis teigia iš „Lietuvos ryto” gavęs pirmą argumentuotą paneigimą.
Stebėjosi ambasados pozicija
Pasiteiravus, ar J.L.Melenchonas norėtų atsakyti Lietuvos ambasadoriui, kuris jį pavadino esant „rasistinių pažiūrų”, politikas atsakė, kad atleidžia už šmeižtą, nes ambasadorius greičiausiai nežinąs, kokios jo politinės pažiūros.
Susipažinęs su „Lietuvos ryto” laiške išdėstytais faktais senatorius tikino visiškai suprantąs, kodėl diplomatą galėjęs apakinti pyktis: „Bet būtų buvę daug paprasčiau į mane kreiptis jau tada, kai apie Lietuvą kalbėjau pirmą kartą”.
J.L.Melenchonas patikino, jog savo interneto svetainėje panaikino visus ankstesnius teiginius apie Lietuvą.