Kaip pareiškė Vašingtono universiteto archeologas Erikas Trinkaus, žmonės, gyvenę Europoje prieš 26-30 tūkstančių metų, dėvėjo patogius batus.
Jis ištyrė suakmenėjusias žmonių liekanas, rastas šiuolaikinėje Čekijoje. Mokslininkas nustatė, jog šių žmonių pėdų pirštų kaulai silpni, palyginti su tais pačiais jų protėvių kaulais.
Tačiau tuo pat metu kojų kaulai buvo stiprūs. Peršasi logiška išvada – buvo išrasti gerai nuo žemės izoliuoti ir pėdą palaikantys batai. Dėvint tokius batus, skirtingai nei vaikštant basomis, pėdos pirštai nėra per daug suspausti, todėl tos epochos žmonių kojos ir buvo neišsivysčiusios.
Tyrimo autorius spėja, kad žmonės, gyvenę šaltesniuose regionuose, išrado pirmuosius padus, kad apsisaugotų nuo šaltos žemės.
O šiais laikais avalynės gamintojai nebeapsiriboja vien tik batų patogumu.
Batai mokosi eiti šeimininko eisena
„VectraSense” – Masačiusetso technologijų instituto dukterinė komercinė įmonė rinkai pasiūlė avalynę su įmontuota elektronika – tai batai „Verb”.
Ši kompiuterizuota avalynė geba prisitaikyti prie šeimininko eisenos ar bėgimo stiliaus, įsiminti jo skonį ir net… užmegzti pažintį gatvėje.
Tokiuose batuose yra dvi oro kameros (priekinėje pado dalyje ir po pakulne), kurios gali įvairiai kisti. Specialus jutiklis viduje seka judamąjį šeimininko aktyvumą.
Įtaisytas specializuotas mikrokompiuteris palaipsniui mokosi individualios šeimininko eisenos.
Jutiklis bate geba atskirti ėjimą ir bėgimą. Intensyviai bėgant ar šokinėjant, kad padas būtų kietesnis, kameros prisipučia smarkiau.
O ramiai vaikštant oras iš kameros išsileidžia, vaikščioti su tokiais batais galima minkštai ir patogiai. Tokiais atvejais sistema sureaguoja per 15 milisekundžių.
Bevieliu ryšiu batas gali būti prijungtas prie kompiuterio, kuriuo avalynės šeimininkas gali nustatyti individualius parametrus, taip pat į bato atmintį įmontuoti savo vizitinę kortelę, nuotraukų, nedidelių garso rinkmenų arba kitos informacijos apie save.
Kam? Reikalas tas, kad tokios avalynės šeimininkai gali suburti virtualią draugiją.
Gatvėje susitikę skirtingos „Verb” poros atpažįsta viena kitą ir tuoj pat pasikeičia šeimininkų vizitinėmis kortelėmis – šią informaciją galima peržiūrėti namų kompiuteryje.
Kiekvieno bato atminties apimtis siekia 128 kilobaitus. Ne itin daug, tačiau jo poreikiams – daugiau nei pakankamai.
Be to, šie batai gali išeiti į interneto platybes ir susisiekti su gamintojo serveriu tam, kad būtų tiksliai identifikuotas gedimas arba atnaujinta programinė įranga.
Batai „minta” keliomis plokščiomis baterijomis, kurių pakanka maždaug mėnesiui.
Visas elektroninis įdaras hermetizuotas, taigi vanduo šiems batams nebaisus. Elektronika atlaiko stiprius smūgius, o bato svoris, nors ir kaip keista, neviršija įprasto tokio pat dydžio bato svorio – 524 gramus kiekvienas.
„Verb” poros kaina – nuo 500 iki 1000 dolerių priklausomai nuo nustatytų opcijų ir atminties apimties.
O garantija batams suteikiama panašiai kaip ir automobiliui – šešiems mėnesiams arba 480 kilometrų ridai.
Firma mano, kad jos produkcija turės paklausą – juk taip smagu dėvėti batus, kurie paiso jūsų norų, na, ir atsitiktinė pažintis kartais neprošal.
Autobatai
Japonas Janusis Fukinisis, dirbantis „Toyota” koncerne, ištisus šešis mėnesius savo laiką aukojo „slaptajam projektui” ir galiausiai konkurse pademonstravo 26 numerio pusbačius, kurie geba pavėžinti 70 kg sveriantį žmogų 20 km/h greičiu.
Išradėjo žodžiais tariant, sunkiausiai buvo batų paduose įmontuoti du elektros variklius, pavaras, nuotolinio valdymo mechanizmą ir grandinę.
Batai varomi 8 voltų baterijomis. Ponas Janusis tvirtina, kad galima motorizuoti net paprasčiausius batus.
Kaip pažymėjo žiuri nariai, šios „transporto priemonės” privalumas pirmiausia yra tas, kad tokie batai atrodo kaip paprasti pusbačiai.
Demonstruodamas batus, išradėjas užsidėjo šalmą. Manoma, kad neatsitiktinai. Juk tai vienintelis saugos diržas – tas, kuris palaiko kelnes.
Nematomų kulniukų kaukšėjimas
Niujorko dizaineriai išrado neįprastą avalynės rūšį: minkštus pusbačius, skleidžiančius kaukšinčių kulniukų garsą.
„Iš dalies tai fantazija, iš dalies – ironija, tačiau tokiu būdu mes nuvainikuojame tradicinį įsitikinimą apie batų porą ir kuriame naujus santykius su mūsų apranga ir aksesuarais”, – tvirtina kūrėjai.
Aukštų pakulnių kaukšėjimas iš anksto įrašytas į garso mikroschemą ir aktyvuojasi, kai daviklis liečiasi su paviršiumi.
Per stiprintuvą garsas perduodamas mažyčiu dinamiku. Be to, kūrėjai ketina išleisti šviesos diodų prisotintus viršutinius drabužius, kurie užsidega susitikus dviem mylinčioms širdims.
Raudonas, mėlynas, žydras – pasirink bet kokį
Neįprastus batus išrado ir pardavinėja Los Andželo kompanija „Marshmallow Skins”.
Firma pareiškė, kad viena jos batų pora lygi keturioms.
Ši tarpusavyje besikeičianti avalynė sudaryta iš pado ir rinkinio iš keturių viršutinių dalių, kurios tvirtinasi prie pagrindo užtraukiamąja sagtimi.
Tokiu būdu, jei batų šeimininkui atsibodo oranžinė spalva, jis gali paprastai ir greitai pakeisti juos mėlyna, geltona ar violetine spalva.
Iš pradžių firma orientavosi į 4-11 metų mergaičių poreikius, tačiau suaugusioms moterims batai taip patiko, kad kompanija buvo priversta praplėsti asortimentą ir gaminti didesnio dydžio avalynę.
Batai – elektros stotis
Kroatijos inžinierius Ivikas Sarikas išrado batus su įmontuotu elektros generatoriumi: elektros energija, gaminama vaikštant, šildo avalynės šeimininko kojas.
Batai generuoja pakankamai energijos portatyviam šildytuvui, „įsiūtam” į specialią striukę. Beje, šis komplektas niekuo nesiskiria nuo įprastos aprangos ir avalynės.
Išradėjo žodžiais tariant, batų energijos pakaktų ir nešiojamajam kompiuteriui.