Žiema – palankus metas citrusinių vaisių mėgėjams. Tada ant mūsų stalo dažnai puikuojasi oranžiniai mandarinai, kvapūs apelsinai ir gelsvai rožiniai greipfrutai. Netgi galima pasiginčyti, kuris iš jų naudingiausias. Bet jeigu kalbėsime apie subtilų ir taurų skonį, be abejonės, pirmą vietą užims šiek tiek karstelėjęs greipfrutas.
Vynuoginis vaisius
Botanikai vis dar nesutaria, iš kokios šalies kilęs greipfrutas. Šį atogrąžų vaisių galima išvysti Viduržemio jūros šalyse, jis auga Japonijoje ir Kinijoje, Pietų Amerikoje ir Kaukaze. Greipfrutas pirmą kartą paminėtas XVIII amžiuje, kai anglų jūrininkai Barbadoso saloje išvydo didžiulius medžius, apsipylusius stambiais vaisiais. Būtent todėl, kad vaisiai gausiai augo kekėmis, primenančiomis vynuogių kekes, jie ir buvo pavadinti greipfrutais (išvertus iš anglų kalbos „greipfrutas” – „vynuogių vaisius”).
Europiečiai vėliau sužinojo, jog esama kelių greipfrutų rūšių – jo vaisiai gali būti rožiniai, geltoni ir beveik balti. Kuo daugiau vaisių žievėje ir minkštime rausvo atspalvio, tuo jie saldesni. Todėl rūgštaus skonio mėgėjai turėtų rinktis blyškiai gelsvus vaisius, saldesnio – rožinius greipfrutus. O jeigu norite rasti saldžiausią, rinkitės tą, kuris šiek tiek sunkesnis. Kuo daugiau vaisius sveria, tuo sultingesnis jo minkštimas.
Skonis – ne svarbiausia greipfruto vertybė. Svarbiausia – unikali vitaminų sudėtis. Vos vienas greipfrutas organizmui suteikia vitamino C paros normą. Seniai žinoma, kad šis vitaminas ne tik padeda apsisaugoti nuo peršalimo ir gripo, bet ir lėtina senėjimo procesus, gerina veido spalvą ir padeda atsikratyti odos problemų. Be to, greipfrutas – puikus vitamino PP (padeda įveikti nuovargį ir nemigą) bei vitamino D (ypač reikalingas vaikams ir pagyvenusiems žmonėms) šaltinis. Greipfrute yra tokių vertingų elementų, kaip pektinas (iš organizmo šalina cholesterolio perteklių ir normalizuoja medžiagų apykaitą) ir likopenas (susidoroja su toksinais, šlakais ir nepalankiu ekologijos poveikiu). Tačiau didžiausi greipfruto gerbėjai – figūrą prižiūrintys žmonės. Kelios greipfruto skiltelės, suvalgytos po pietų, gali sudeginti beveik pusę gautų kalorijų. Būtent dėl šių savybių greipfrutai tokie populiarūs tarp dietologų – nutukusiems žmonėms šie rekomenduoja juos įtraukti į racioną. Juolab kad neįmanoma greipfrutų „persivalgyti” – viename jų kilograme yra vos 90 kalorijų. Skirtingai nei kiti citrusiniai, greipfrutai beveik niekada nesukelia alergijos.
Jeigu jūsų tikslas – ne tik liekni klubai, bet ir gera nuotaika visą dieną, iš ryto suvalgykite pusę greipfruto, šiek tiek pabarstyto cukraus pudra. Šis vaisius pasižymi unikalia savybe teikti žvalumo ir teigiamų emocijų.
Sveikata žievėje
Greipfrutų mėgėjai turėtų žinoti, kad daugiausiai naudingų medžiagų yra kartokoje plėvelėje, kuri supa šio vaisiaus skilteles. Taigi jos tikrai neverta išmesti. Beje, šio vaisiaus sudėtis tokia gera, kad net ir žievė gali pakeisti kai kuriuos vaistus.
Stresui gydyti rekomenduojama valgyti per pusę perpjautą ir orkaitėje su cinamonu bei cukrumi iškeptą greipfrutą. Tai padeda įveikti slegiančią ir depresinę nuotaiką.
Esant mažam skrandžio rūgštingumui, padės greipfrutų sultys: jų reikia gerti 200-250 ml 2-3 kartus per dieną.
Sergant hipertonija ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis, greipfrutas teikia gydomąjį efektą. Reikia kelis kartus per dieną valgyti šio vaisiaus, laikantis vienos privalomos sąlygos: vieną vaisių būtina suvalgyti rytą tuščiu skrandžiu.
Norintiems sustiprinti dantis ir dantenas, padės toks receptas: greipfruto žievę užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 20 minučių; nukoškite ir tuo nuoviru skalaukite burną.