Sekmadienį Klaipėdos gatvės pakvips blynais, o miestas prisipildys Užgavėnių persirengėlių keliamo triukšmo.
Nors tikroji Užgavėnių diena šiemet – vasario 28-oji, antradienis, uostamiestyje jau įprasta švęsti šią šventę išvakarėse, laisvą nuo darbų dieną – sekmadienį. Etnokultūros specialistai klaipėdiečius šiemet ragina Užgavėnes švęsti du kartus, bet pagal skirtingas tradicijas – žemaitišką ir Klaipėdos krašto.
Švęs su šiupiniu
Kaip dienraščiui „Klaipėda” pasakojo Etnokultūros centro vyr. specialistė Irena Niūniavaitė, šiemet daugiau dėmesio bus skiriama populiarinti Klaipėdos krašte anksčiau per Užgavėnes gyvavusią tradiciją.
„Klaipėdiečiai nuo seno per Užgavėnes valgydavo ne blynus, bet iš bulvių, pieno, žirnių ir rūkytos kiaulienos pagamintą šiupinį. Yra duomenų, kad tais laikais, kai Klaipėdos kraštas priklausė Prūsijai, Užgavėnių karnavalai buvo uždrausti karaliaus įsakymu. Tuomet žmonės šiupinio valgyti rinkdavosi pas gimines ir kaimynus. Ypač populiari ši tradicija buvo tarpukariu,” – dienraščiui pasakojo I.Niūniavaitė.
Pasak žinovės, šią tradiciją bandoma atgaivinti kelerius metus iš eilės. Tikimasi, kad šiemet tikrąją Užgavėnių dieną šiupinį klaipėdiečiams pasiūlys daugiau kavinių ir restoranų.
Žygiuos ožkos ir meškos
Tradicinis Užgavėnių karnavalas, į kurį atvyks persirengėliai iš visos Klaipėdos apskrities miestų ir miestelių, rengiamas sekmadienį. Apie pusę trijų popiet Tiltų gatve nuo Senojo turgaus link Jono kalnelio pajudės tradicinių Užgavėnių personažų eisena.
Pasak I.Niūniavaitės, žiemos išlydėjimo bei pavasario sutikimo šventė pagal žemaitiškas tradicijas Jono kalnelyje bus švenčiama bent porą valandų.
Persirengėlių virtinėje bei šventėje dalyvaus daugybė spalvingų personažų: netradicinės medicinos atstovai iš Vengrijos, žinomiausios Vakarų pakrantės raganos, raguoti vyriškiai, niekur nelaukiamos giltinės, geriausi prekybos specialistai – „žydeliai”, gudragalviai čigonai, terbomis apsikarstę ubagai.
Pasak I.Niūniavaitės, eisenoje žygiuos ir būrys gauruotų meškų, aštriaragių ožkų, įvairiausių paukščių, kurie žiemojo Lietuvoje ir išvengė klastingo paukščių gripo.
Žada atvykti ir žinomiausias svajonių jaunikis, kuris, pasičiupęs sau nuotaką, kels vestuves.
Dalija ir centus
Užgavėnes mielai švenčia ir žinomi klaipėdiečiai. Jų namuose tądien būna maišoma blynų tešla, o durys atviros kaukėtiems persirengėliams.
Klaipėdos džiazo festivalio vadovė Seimo nario Vytauto Grubliausko žmona Inga Grubliauskienė džiaugėsi, kad jos vaikai gali savo kailiu patirti visas Užgavėnių pramogas. Pasak jos, Kvietinių kaime, kur šeima gyvena, kitaip nei mieste, nebaisu išleisti Užgavėnėms pasipuošusių vaikus į gatvę.
„Mūsų šeimoje Užgavėnės yra vaikų šventė. Vaikai gamina Užgavėnių kaukes, mokosi dainų ir eilėraščių, o vakare kartu su muzikos vadove, pritariant akardeonui, vaikšto po kaimynų namus”, – pasakojo I.Grubliauskienė.
Į Grubliauskų namus užsukę vaikai, išdeklamavę visus eilėraščius ir sudainavę žinomas dainas, gauna saldumynų, sausainių, obuolių, kartais – smulkių centų.
Į Seimo viešbutį nėjo
„Buvau pernai sugalvojusi puikią idėją, kurios, gaila, neįgyvendinau. Gal kitąmet? Norėjau su vaikais nuvažiuoti į Vilnių, į Seimo viešbutį ir surengti Užgavėnes Seimo nariams. Jau beveik ir Vytautą buvau prikalbėjusi būti mūsų trimitininku. Gal būtume prisidūrę solidžią sumelę prie daugiavaikės šeimos biudžeto”, – juokėsi moteris.
I.Grubliauskienė prisipažino, kad džiaugiasi, jog vaikai lietuviškas tradicijas pažįsta patys jose dalyvaudami ir patirdami persikūnijimo džiaugsmą.
„Vaikams juk svarbu ne saldumynų prisivalgyti, o patirti nuotykį. Smagu, kad vaidindami, išmokę eilėraščių ir dainų, jie už tai ir atlygį gauna. Juk ne iš bado po namus vaikšto, o iš noro vaidinti. Tai pats puikiausias būdas ugdyti jų patriotiškumą, mokyti lietuviškų tradicijų”, – tikino ji.
Pažiūri pro akutę
Klaipėdos muzikinio teatro aktorius Šarūnas Juškevičius dienraščiui sakė, kad retai iš tikrųjų švenčia Užgavėnes. Nors namuose tądien būna kepami ir valgomi blynai, aktorius neatsimena, kada buvo persirengęs Užgavėnių kostiumu. Teatre taip pat nėra tradicijos švęsti šios šventės.
„Anksčiau dainuojančius „žydukus” į namus įsileisdavome, dabar atsargiau pažiūrime pro durų akutę. Jei blynų ir saldumynų prašo vaikai – įleidžiame, jei vyresni – ne. Susidūrėme keletą kartų su įžūliais kaulytojais, todėl nebenorime nuotaikos gadintis. Vaikams negailime nei smulkių monetų, nei saldumynų”, – dienraščiui pasakojo Š.Juškevičius.
Aktoriaus vaikystėje Užgavėnės nebuvo švenčiamos. Sovietai šią tradiciją draudė.
Vaišindavo „ausytėmis”
Spaustuvininkas Saulius Jokužys turi ir Užgavėnių velnio kaukę, ir pomėgį švęsti blynų dieną.
„Tik pernai su kauke nebuvo kada kvailioti, o anksčiau dažniau tądien pasilinksmindavau. Jokužienė kasmet prikepa blynų ir priiminėja visus, kas netingi su dainomis užsukti. Man irgi smagu”, – juokėsi spaustuvės savininkas.
S.Jokužys prisimena ir savo vaikystės Užgavėnes atokiame kaime netoli Latvijos sienos.
„Mano močiutė buvo tokia aktyvistė, visada tradicijų laikėsi. Pamenu, į kitą pusę išverstus kailinius užsivilkdavau ir turėdavau ožiuku pamekenti. Už pastangas močiutė apdovanodavo specialiai tai progai iškeptais sausainukais, „ausytėmis” juos vadindavo”, – pasakojo leidėjas.
Būdamos mažesnės, Užgavėnių personažais tapdavo ir S.Jokužio dukros Vaiva ir Eglė. Tačiau dabar merginos suaugo, o privilegiją laikytis tradicijų perdavė tėvui.
„Dukros norėtų, kad aš Užgavėnių aktyvistas būčiau, o man užtenka, kai žmona blynų iškepa”, – sakė S.Jokužys.
Kaukes kuria patys
Paprastai klaipėdiečiai patys kuria Užgavėnių kostiumus.
Karnavalinių kostiumų nuomos salono „Tėja” šeimininkė Inga Kunejienė dienraščiui teigė, kad per Užgavėnes vos vienas kitas nuomojasi kostiumus.
„Yra buvę, kad jaunimui prireikdavo tai perukų, kepurių, tai velnio ragų ar raganos kaukės. Bet didelio susidomėjimo drabužiais nebūna”, – tikino I.Kunejienė.
Klaipėdietė Užgavėnes švenčia kaip daugelis – namiškiams iškepa kalną blynų.