Vieną sekmadienio popietę LŽ žurnalistė pasivaikščiojo po Dublino centrą. Nesutikti lietuvių buvo neįmanoma. Skustagalviai. Treninguoti. Pagiringi. Sotūs. Patenkinti.
Šiandien Airijoje gyvena per 35 tūkst. lietuvių. Tai sudaro beveik 1 proc. visų šios šalies gyventojų ir 9 proc. visų imigrantų. Už lietuvius daugiau tėra lenkų. Artimiausiu metu tautiečių šioje saloje gali tik daugėti. Paskaičiuota, kad dar 120 tūkst. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų planuoja palikti savo šalį.
Airiai nejuokais išsigandę – 78 proc. neseniai apklaustųjų norėtų, kad atvykėliams iš naujųjų Europos Sąjungos narių dirbti vėl būtų grąžinta prievolė gauti darbo leidimą.
Niekas nenuginčys, kad per pastaruosius metus ekonomikos lygis šioje šalyje sparčiai kilo, bet patiems airiams darosi vis sunkiau rasti darbą. Juoba kad nuo 2001 metų į namus grįžo 132 tūkst. anksčiau emigravusių airių…
Šalies politikai pradėjo debatus: ar kontroliuoti tuos, kurie planuoja atvykti dirbti. Spėjama, kad viskas liks kaip buvę. Juk vos 2003 metais Airijos vyriausybė priėmė sprendimą naujųjų ES šalių piliečiams suteikti lygias teises čia dirbti ir gyventi.
Kol vyksta debatai, gyvenimas nesustodamas verda – kiekvieną dieną iš Vilniaus į Dubliną ir atgal skrenda du lėktuvai, pilni lietuvių, o pigūs bilietai išparduoti jau iki rugsėjo.
Į Airiją jau atėjo pavasaris. Darželiuose pražydo pirmieji krokai ir narcizai. Žingsniuojant Dublino gatvėmis pasiryžimas užkalbinti pirmuosius sutiktus tautiečius išgaruoja kaip rytinis rūkas – bala nematė kad skusti, treninguoti ir keikiasi kaip vežikai. Atbaido iš tolo tvoskiantis ir iš kojų verčiantis pagirių tvaikas.
Užsuku paganyti akių į niekuo neįsidėmėtiną indų, žvakių ir kitokių niekalų parduotuvę Jervis gatvėje. Pardavėjai – kinai… Čia netikėtai ir sutinku pirmuosius savo pašnekovus…
Neypatingai malonu, kai matai lietuviškai kalbantį, ir tokį nekultūringą savo tautietį svečioje šalyje. Tačiau tuo tarpu ne kažin ką gali bepadaryti. Jeigu tūlas yra įkaušęs viduryje šviesios dienos vargu bau ar jisai gali būti paveiktas mandagios pastabos. Visi šioje žemėje turi teisę egzistuoti pagal savo asmeninį išmanymą. O juk tokį jį suformavo mums pažįstama aplinka, kurioje mūsų tautietis turėjo garbės tarpti. Oo, jeigu mums pavyktų suprasti ir pasimokyti iš tokių klaidų. O iškrypusius išlygina. Ar tai savas susiprotėjimas, ar supanti aplinka, ar susinaikinimas, pražudymas savęs savomis rankomis, nereto iš mūsų dievo bausme vadinamas. Gamta pati dalinai apsivalo.
😉 😉 😉 nebukit davatkos, kas kaip nori tai gyvena, yra visokiu tad nekirpkit visu vienu matu 😕 😕 😕 😕 😕 😀 😀