Laiškas iš tylos ir kovos lauko

Garsi rašytoja Jurga Ivanauskaitė šįmetėje Vilniaus knygų mugėje nepasirodė. Ne todėl, kad būtų dar kartą iškeliavusi į Tibetą ar Nepalą.

Kaip šią savaitę rašė „Lietuvos rytas”, 44 metų prozininkė gydosi Švedijos Lundo miesto ligoninėje. Čia jai buvo atlikta onkologinė kojos operacija, vėliau bus operuojami plaučiai.

„Litexpo” rūmuose vykstančioje knygų mugėje vakar išplatintas rašytojos laiškas. Jis pavadintas „Laišku iš tylos ir kovos lauko”.

„Aš žūtbūtinai, iš paskutiniųjų kovoju. Dažnai prisimenu Millos Jovovich Žaną d’Ark, pro ašarų siaubo ir regėjimų miglą lūžtančiu balsu komanduojančią milžiniškai vyrų armijai. Armijos aš neturiu. Esu pati sau kariuomenė”, – tai ištrauka iš rašytojos kreipimosi į skaitytojus.

Ji kartu su seserimi po operacijos vežimėlyje jau pasivažinėjo po Lundą. J.Ivanauskaitė pranešė jau vaikštanti, tiesa, su ramentais.

„Sunki liga prilygsta vienuolyno celei. Vienatvė ir tyla.

Svarbiausia, kad tyla stojo manyje pačioje. Viskas nuščiuvo, nebėra jokio triukšmo.

Aš nebekuriu jokių ateities planų, nė menkiausių puikybės kurstomų scenarijų, nebeužsibrėžiu jokių kūrybinių siekių, išskyrus patį gyvenimą, kurio trokštu bet kokia kaina išplėšti kuo daugiau.

Aš nebebijau mirties, man nebereikia slapčia svarstyti, kokia ji bus ir kada ateis. Dažnai pasižiūriu į vadinamuosius sveikuosius ir galvoju, kad jie kur kas labiau apsėsti mirties negu aš, nes yra jos įkalinti nežinioje.

Apie mirtį išvis negalvoju, man jos nebėra, kaip kad iššokusiam su parašiutu dingsta aukščio baimė. Tačiau aš absoliučiai blaiviai suvokiu, kokias perspektyvas turi žmonės su mano diagnoze.

Mano draugai tiki, kad įvyks Stebuklas. Bet Stebuklas jau įvyko. Tai – Dievo priartėjimas, Malonė, kasdien vis gilesnis ir gilesnis mano tikėjimas”, – rašo J.Ivanauskaitė.

Rašytoja ramina savo gerbėjus: „Man nešvirkščia morfijaus. Esu pilno proto”.

Praėjusią savaitę J.Ivanauskaitei skirtą Nacionalinę premiją Prezidentūroje atsiėmė jos motina menotyrininkė Ingrida Korsakaitė, kadangi duktė jau buvo išvykusi gydytis į Švediją.

J.Ivanauskaitė iki šiol yra išleidusi 15 knygų. Tarp jų – populiarumą ne vien tik Lietuvoje pelniusius romanus „Mėnulio vaikai”, „Ragana ir lietus”, „Pragaro sodai”, „Sapnų nublokšti”, „Placebas”. Ne viena jų išversta į užsienio kalbas.

Rašytoja ne sykį lankėsi Nepale, Tibete, kur studijavo budizmą. Po šių kelionių irgi gimė knygos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , .

5 atsiliepimai į "Laiškas iš tylos ir kovos lauko"

  1. skaitytoja

    noriu palinketi Jurgai stiprybes ir pasakyti, kad mes ja labai mylime ir laukiame sugriztant !!!!

  2. gerbeja

    Jurga, manau, yra labai stiprus zmogus,is jos reikia mokintis gyvenimo pazinimo teikiamo dziaugsmo, ir linkiu jai nepaluzti!

  3. Lina

    pavydėtina dvasios stiprybė. Ir aš tikiuosi, kad įvyks stebuklas. Kantrybės ir stiprybės.

  4. viktoras

    a kodel lituvoj nesigydo

  5. sara

    as tikiu, kad sios sviesios asmenybes gyvenime butinai ivyks stebuklas ir ji butinai pasveiks ir pasidalins savo knygose dar labiau ismintingomis ir brandziomis mintimis su mumis visais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.