Kas trečias darbuotojas Lietuvoje mano dirbąs viršvalandžius, už kuriuos jam nemokama.
Tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu bendrovės „RAIT” atliktas reprezentatyvus sociologinis tyrimas.
Viršvalandžius nurodė dirbantys po vienodai valstybės sektoriuje ir privačiame sektoriuje dirbančiųjų – 34,3 ir 34,9 proc. Keturi iš penkių dirbančių Lietuvos gyventojų (80,8 proc.) sutiktų dirbti daugiau viršvalandžių ir už tai gauti papildomą atlygį.
LLRI nuomone, darbuotojai neabejotinai siunčia signalą, jog viršvalandžiai yra faktiškai dirbami, nepaisant formalaus draudimo. Todėl LLRI teigia, jog jei Darbo kodeksas leistų dirbti viršvalandžius, tai atitiktų ir darbuotojų ir darbdavių interesus: dirbantieji viršvalandžius galėtų pareikalauti papildomai sumokėti už viršvalandinį darbą, kitiems galbūt kiltų motyvacija dirbti daugiau, o darbdaviai „legalizuotų” formaliai neteisėtai dirbančius darbuotojus ir galėtų lanksčiau planuoti veiklą.
59,6 proc. dirbančiųjų mano, jog darbo laiko reguliavimas nėra toks svarbus, nes jie vis tiek dirba tiek, kiek sutaria su darbdaviu, nors galiojančios Darbo kodekso nuostatos arba nustato darbo laiką, arba paveda dėl jo susitarti kolektyvinėse sutartyse.
Iš apklausos rezultatų galima spręsti, kad darbuotojai nepervertina darbo santykius reguliuojančių įstatymų įtakos ir du trečdaliai darbuotojų patvirtina, jog susitarimai dėl darbo laiko nepriklauso nuo įstatyminių, kolektyvinių ar formaliai sudarytų darbo sutarčių.
LLRI užsakytu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip darbuotojai vertina darbuotojo ir darbdavio santykius, darbo laiko, užmokesčio ar kitas darbo santykių reguliavimo problemas, įvairius darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Kaip rodo apklausos rezultatai, dauguma Lietuvos dirbančiųjų nemano, jog darbo santykiams yra būdingas priešiškumas, t. y. darbuotojai negalvoja, jog darbo įstatymai turi ginti darbuotojų kaip silpnesnės darbo santykių šalies interesus.
Dauguma dirbančių Lietuvos gyventojų (68,1 proc.) mano, jog darbo santykių reguliavimas yra skirtas suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 14 proc. mano, kad darbo santykius reguliuojantys įstatymai yra skirti ginti darbdavių interesus ir tik 11,8 proc. įsitikinę, kad gina darbuotojų interesus.
Sociologinio tyrimo duomenimis, beveik pusė apklaustųjų savo darbo sąlygų gerėjimo šaltiniu mato ne valdžią, griežtesnį reguliavimą ar kontrolę, o darbdavių verslo plėtrą ir finansinės padėties gerėjimą. LLRI nuomone, tokie atsakymai išryškina darbuotojų vertinimą, jog verslo sąlygų gerinimas yra tiesioginis jų gerovės laidas ir darbuotojai palankiai priimtų verslo sąlygų gerinimą.
Ši sociologinė apklausa buvo atliekama 2005 m. lapkričio 24 – gruodžio 3 d. Iš viso apklausta 1093 Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 74 metų amžiaus. Apklausa buvo vykdoma Omnibuso būdu. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą. Pateikiami tik dirbančiųjų Lietuvos gyventojų atsakymai ir jie reprezentuoja visus dirbančius Lietuvos gyventojus.