Įsiplieskęs konfliktas tarp pasaulio musulmonų ir Vakarų negali būti vertinamas kaip civilizacijų ar skirtingų kultūrų batalija, nes sunku apibrėžti bei atskirti pačias kultūras.
Taip interviu „Vakarų ekspresui” teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos centro vadovas Egdūnas Račius.
Jo manymu, Lietuvos musulmonai nesekė radikalų pavyzdžiu todėl, kad stengiasi nesikišti į politinius procesus bei gyvena labai uždarame pasaulyje.
Cunamio efektas
Kaip dabar prognozuotumėte tolesnius įvykius po kilusio ažiotažo dėl pranašo Mahometo karikatūrų?
Aš tai pavadinčiau svotišku cunamio efektu. Bangos prasidėjo nedidelės, vėliau jos buvo dirbtinai sukeltos, vis plėtėsi. Bangų kraštai nusirito ir toliau nuo įvykių epicentro. Noriu tikėti, kad pasaulis jau persirito per kritinį nepasitenkinimo reakcijos momentą.
Manau, kad pavienių smurto ar vandalizmo aktų bus, tačiau masiniai išpuoliai turėtų prislopti. Tiesa, toks įvykių vertinimas – tai variantas A.
Kalbant apie variantą B, reikėtų akcentuoti kad ir Italijos reformų ministro Roberto Kalderolio elgesį, kai jis apsivilko bei viešai demonstravo marškinėlius su musulmonus įžeidžiančiomis karikatūromis. Tokiu atveju vėl viską galima atgaivinti. Taip ir įvyko Libijoje prie Italijos diplomatinės atstovybės.
Visgi mes kalbame apie ilgalaikę perspektyvą. Nepasitikėjimas vieni kitais tarp arabų ir europiečių, šiaurės amerikiečių pagilėjo. Patys radikaliausi abiejų kultūrų sparnai gavo argumentų įgyvendinti savo kėslus, jie bet kada galės sakyti: „Žiūrėkite, kokie jie niekšai, bedieviai!”
Totoriai nesikiša
Kodėl Lietuvos musulmonai laikosi gana pragmatiškos pozicijos?
Mūsų šalyje gyvena apie 3,5 tūkst. musulmonų, iš kurių apie 500 Lietuvoje apsistoję tik laikinai, tai – studentai, verslininkai. Iš tų likusių trijų tūkstančių tik 500 yra kanoniniai, dievobaimingi musulmonai. Likę – tik nominalūs islamo išpažinėjai.
Dabartinė Lietuvos musulmonų, o konkrečiau – totorių, vadovybė žūtbūt nori atskirti religiją nuo politikos. Jie bijo kalbėti ar veikti toje erdvėje, kuri gali būti siejama su politika, todėl ir susilaiko nuo komentarų panašiomis temomis.
Mūsų valstybės musulmonams yra aktualiau išlaikyti „status quo” Vyriausybės ir visuomenės atžvilgiu nei įtikti, pasirodyti avangardiškais platesnės musulmonų bendrijos atžvilgiu. Ypač totoriai gyvena labai izoliuotai, mažame privačiame pasaulėlyje. Iš jo jie išlenda tik bendrauti su mūsų visuomene ar valdžia.
Kodėl dėl Jėzaus Kristaus karikatūrų nekyla toks sąmyšis, kaip dėl pranašo Mahometo?
Jėzų Kristų musulmonai pripažįsta pranašu. Jei krikščionys būtų nepagarbiai pavaizdavę Kristų krikščioniškame krašte, musulmonai vargu ar praneštų apie tai Vidurio Rytams. Tačiau jei Kristaus karikatūros pasirodytų musulmoniškame krašte, neabejotinai tarp musulmonų kiltų daug didesnis pasipiktinimas nei tarp pačių krikščionių.
Suabsoliutinti negalima
Kuo Mahometas toks ypatingas?
Absoliučiai visomis prasmėmis Mahometas musulmonams yra tobulas, jis lyg etalonas. Viskas, ką jis darė ar sakė, jiems yra absoliuti tiesa. Sekdami juo, kaip kelrode žvaigžde, vadovaudamiesi Mahometui priskiriamų veiksmų ir pasisakymų knyga Suna, musulmonai gali tikėtis pasiekti amžinąjį gyvenimą. Todėl viskas, kas yra žeminančio ar paniekinančio šio pranašo atžvilgiu, yra neigiama.
Kaip vertinate spekuliacijas apie prasidėjusį ar gresiantį kultūrų karą?
Pirmiausiai reikėtų pradėti kalbėti apie tarp pačių musulmonų vykstantį subkultūrų karą. Tarp tų, kurie nori gyventi liberaliai, ir tų, kurie nori gyventi vadovaudamiesi religinėmis normomis.
Musulmonų bendruomenė yra labai plataus spektro – nuo itin liberalaus sparno, kai yra lėbaujama, girtuokliaujama, paleistuvaujama, iki vadinamojo fundamentalizmo, kai žmonės stengiasi kiekviename žingsnyje vadovautis Mahometo pavyzdžiu.
Kuris sparnas nugalės, – neaišku. Islamo problema yra ta, kad jis nėra monolitinis. Ko gero, vieninteliai dalykai, kurie gali bent momentiškai suvienyti musulmonus, – Koranas, Mahometas ir Alachas. Taip pat – išpuolis prieš juos. Todėl sunku kalbėti apie pačių musulmonų kultūrą.
Sunku įsivaizduoti ir Europos kultūrą, kurios taip pat nėra. Ką bendro lietuviai turi su suomiais ar portugalais? Nieko.
Negalima sakyti, kad yra du vienetai, kurie kariauja. Jei kalbėsime apie reakcingas religinį atspalvį turinčias politines grupes, apie karą teigti galima. Pavyzdžiui, neokonservatoriai JAV ir Al Qaeda, Osamos Bin Ladeno tipo žmonės, – jie panašūs, nes nori dominuoti.
Norint suprasti, kaip žmogus elgiasi tam tikroje situacijoje, reikia žinoti aplinką, kurioje jis gyvena, motyvus ir galimus veiksmus. Mes net neįsivaizduojame, kaip gyvena musulmonai. Todėl ir keista, ką jie daro. Juk ir italų elgesys mums atrodo keistas, nes mes taip nesielgiame.