Šalies paukščių tyrinėtojų bendruomenėje netyla debatai dėl precedento neturinčio Aplinkos ministerijos draudimo šį pavasarį žieduoti migruojančius sparnuočius – esą taip siekiama apsaugoti žmones nuo paukščių gripo.
Vieni „Vakarų ekspreso” kalbinti tyrinėtojai trynė rankomis ir džiaugėsi priverstinėmis atostogomis, o kiti piktinosi uždėtu apynasriu, kuris mokslui padarys didelę žalą.
„Ministerijos valdininkai net nepaklausė mūsų nuomonės – uždraudė, ir tiek. Akivaizdu, kad ilgamečiams paukščių migracijos stebėjimams, monitoringui bus suduotas didelis smūgis. Informacija apie sparnuočius būtent dabar būtų labai vertinga”, – mūsų dienraščiui sakė nacionalinio paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius.
Prevencija – svarbiau
Šią savaitę Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kuriuo pranešama apie draudimą iki birželio 1-osios žieduoti migruojančius paukščius.
„Daug problemų kelia artėjanti pavasarinė migracija, nes iš žiemaviečių sparnuočiai keliaus per valstybes, kuriose mirtinas paukščių gripo virusas jau paliko savo pėdsakus. Todėl ministerija, siekdama apriboti žmonių kontaktą su migruojančias paukščiais, uždraudė juos gaudyti žiedavimo tikslais ir paukščius žieduoti”, – rašoma pranešime.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, privalu atsižvelgti į kylančią grėsmę ir „nežaisti”.
„Žinoma, žala migracijų mokslui bus padaryta, tačiau ne tokia didelė, kaip galima įsivaizduoti. Pavasarinės paukščių migracijos yra ne tokios skaitlingos, kaip rudeninės. Kitas dalykas – nuo birželio vėl bus galima paukščius žieduoti, o vasarą labai daug jų sužieduojama lizduose”, – „Vakarų ekspresui” sakė valdininkas.
Jis tikino, kad iniciatyva drausti žieduoti paukščius atkeliavo iš Briuselio, nes raginama imtis visų apsaugos priemonių. Tiesa, nei Latvijoje, nei Estijoje kol kas jokių draudimų žieduoti sparnuočius nėra.
Spraga tyrimuose
Aplinkos ministerijos uždėtas apynarsis paukščių žieduotojams yra keistas, pernelyg staigus ir radikalus žingsnis. Taip „Vakarų ekspresui” sakė ilgametis nacionalinio paukščių žiedavimo centro vadovas R. Patapavičius.
„Mes priežasčių tokiems draudimams nematome. Šis migracijų sezonas bus balta dėme šalies ornitologijos istorijoje. Labai svarbu yra ilgamečiai, nenutrūkstantys tyrimai”, – sakė mokslininkas.
Jam buvo keistas motyvas apsaugoti žieduotojus, nes mokslininkai vis viena ras negyvų paukščių ir galės užsikrėsti paukščių gripo virusu, jei taip bus lemta.
„Tai gal pavasarį ir inkilų nebus galima kelti? Keistas man ir draudimas ne voljere lauke auginti naminius paukščius. Juk paukščių gripo virusas plinta per išmatas, išskyras, kurias gali platinti ir virš voljero praskrendantys paukščiai”, – svarstė R. Patapavičius.
Jam antrino ir Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Gintaras Riauba.
„Skubotas ir ne laiku priimtas sprendimas dėl draudimo žieduoti. Duomenys apie migruojančius paukščius, kai juos žudo virusas, būtų labai vertingi. Galėjo uždrausti žieduoti tik vandens paukščius, kurie ir platina virusą. Ministerija kirto iš peties mokslui”, – „Vakarų ekspresui” teigė ornitologas.
Jis priminė, kad Lietuva turi labai gilias paukščių žiedavimo tradicijas, kurias itin puoselėjo šalies gamtininkų patriarchas profesorius Tadas Ivanauskas.
Žieduotojai neliūdi
Visai kitokios nuotaikos pačių paukščių žieduotojų fronte – pavyzdžiui, ornitologinės sparnuočių žiedavimo stoties Ventės rage vadovas Leonas Jezerskas gyrė ministeriją.
„Tai labai gera iniciatyva. Anksčiau, šimtą metų niekas nieko nematė, o tas gripas juk tarp paukščių buvo. Dabar valdžia praregėjo. Sveikinu ją. Man šią savaitę veterinarinės tarnybos atstovai ir akinius, ir naujas piršines, batus, chalatą, kaukę veidui apsaugoti atvežė. O monitoringui žalos nebus, viskas vėliau persiorganizuos”, – „Vakarų ekspresui” sakė nuo 1947 metų Ventės rage paukščius žieduojantis mokslininkas.
Paklaustas, ką darys su tais paukščiais, kurie paklius į gaudykles, tinklus, L. Jezerskas patikino, kad šį pavasarį tinklai paprasčiausiai nebus kabinami.
„Jie nuimti nuo rudens”, – sakė mokslininkas. L. Jezerskas pridūrė, kad Aplinkos ministerijos valdininkų vietoje paskelbtų pranešimą, kuriuo būtų privaloma išžudyti visas valkataujančias kates ir šunis.
„Užsikrėtęs paukštis krenta negyvas, o jį ėda katės ir šunys. Būtų protinga pasinaudoti paukščių gripo atveju ir sunaikinti visus keturkojus valkatas. Pasinaudoti situacija, skirti tam lėšas, kreiptis į struktūrinius fondus”, – siūlė ornitologas.
Jo kolega, paukščius žieduojantis Neringoje, Juodkrantės žiedavimo stoties vadovas Vytautas Pareigis sakė be darbo nesėdėsiantis.
„Vyks ir toliau sparnuočių stebėjimai, tik kita kryptimi. Turėsiu daugiau laiko žvelgdamas per teleskopą perskaityti įrašus ant paženklintų paukščių žiedų. Iš esmės ministerijos sprendimas dabar uždrausti žieduoti paukščius yra teisingas. Juk laukti, kol bus per vėlu, tikrai neverta”, – sakė ornitologas.
Jis informavo, kad į Lietuvą paukščių gripo virusas atkeliaus devyniasdešimčia procentų, nes jį platinti gali gulbės nebylės. Šie didžiausi Lietuvos paukščiai žiemoja būtent netoli Vokietijos Riūgeno salos, iš kur ir gauti pranešimai apie pavojinguoju virusu užsikrėtusias gulbes.
„Gulbės labai greitai skrenda, užsikrėtusios virusu jos ilgiau išgyvena nenugaišusios, todėl tikimybė, kad gulbės perneš užkratą ir į Lietuvą – didelė”, – sakė V. Pareigis ir informavo, kad Neringoje per metus sužieduojama apie 17 tūkst. sparnuočių, iš kurių pavasarį – vos 3 tūkst.