Darbo rinkos barometras verslui permainų nežada

Šiemet darbdaviams gali būti dar sunkiau susirasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų

Kauno miesto ir rajono įmonės pernai užregistravo rekordiškai daug laisvų darbo vietų, tačiau tinkamų darbuotojų paieškos užtrunka, nors darbo biržoje bedarbiai vis dar skaičiuojami tūkstančiais. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad šalyje yra dar labai daug asmenų, įgijusių nepaklausias specialybes, tad jiems galimybės sulaukti patrauklaus darbo pasiūlymo – labai ribotos.

Bedarbių gretos praretėjo

Kauno darbo biržos direktorius Augustinas Keturakis informavo, kad nuo 2003-iųjų oficialiai užregistruotų bedarbių skaičius sumažėjo dvigubai, tačiau dauguma darbo ieškančių asmenų neturi tinkamos kvalifikacijos ir nėra pasirengę darbo rinkai.

Pernai į darbo biržą kreipėsi 16,5 tūkst. bedarbių, t.y. dešimtadaliu mažiau nei užpernai. Iš jų daugiau kaip pusė – moterys, kas šeštas ieškantysis darbo dar nėra sulaukęs 25 metų, vis dar daug ikipensinio amžiaus asmenų neturi darbo.

A.Keturakis pripažino, kad nebe vienerius metus vyrauja tendencijos, kai nemažėja bedarbių, vyresnių kaip 50 metų, skaičius.

Beveik trečdalis iš 7,5 tūkst. bedarbių, užregistruotų 2006 metų sausio 1-ąją, nekvalifikuoti, pusė jų yra įgiję profesinį išsilavinimą, likusi dalis – turi aukštosios arba aukštesniosios mokyklos baigimo pažymėjimus, tačiau įgytos specialybės nėra paklausios, tad šiems žmonėms gali tekti labai ilgai laukti patrauklaus darbdavio pasiūlymo.

Darbuotojai įsivežami

Per 2005 metus nuolatiniam darbui buvo įdarbinti 7 tūkst. 568 bedarbiai, nors užpernai darbą rado 8 tūkst. 154 asmenys. Tačiau darbdaviai pernai įregistravo beveik 3 tūkst. daugiau laisvų darbo vietų nei 2004-aisiais, o galimybių surasti tinkamą darbuotoją nedaugėja.

Daugiausia naujų laisvų darbo vietų įregistruota paslaugų bei pramonės sektoriuose, mažiausiai – žemės ūkyje. Pernai dažniausiai darbdaviai pageidavo surasti verslo paslaugų bei pardavimų vadybininkų, buhalterių, sandėlininkų, administratorių bei sekretorių, apskaitininkų, vertėjų. Nesunkiai įsidarbinti galėjo ir pardavėjai-kasininkai, staliai, suvirintojai, padavėjai ir barmenai, virėjai, šaltkalviai, statybų mūrininkai.

Vis dėlto kai kurios įmonės vis aktyviau siekia į Lietuvą įsivežti darbuotojų iš Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Bulgarijos. 2004 metais Kauno darbo birža leido laikinai įdarbinti 60 užsieniečių, o pernai iš kitų valstybių leista dirbti jau 160 asmenų, daugiausia jų – statybininkai, keleivinio transporto vairuotojai, tačiau tarp užsieniečių buvo ir cirko artistų, aviacijos specialistų.

Darbo vietų netrūks

Lietuvai įstojus į ES, mūsų šalies darbo biržose gali registruotis ir užsienio piliečiai. Praėjusiais metais į Kauno darbo biržą užsuko du užsieniečiai – Danijos ir Vokietijos piliečiai, kuriems per kelis mėnesius buvo išmokėta apie 10 tūkst. litų.

A.Keturakis aiškino, kad kitų valstybių piliečiai Lietuvoje gali gauti tokią pačią bedarbio pašalpą kaip ir savo šalyje.

Tad ir lietuvaičiai kitų ES šalių darbo biržose galėtų gauti apie 320 litų siekiančią socialinę išmoką. Suprantama, kad tokia galimybe mūsų tautiečiai naudotis neskuba. Tuo tarpu Kauno darbo birža pernai iš viso bedarbio pašalpas mokėjo 4 tūkst. 216 asmenų, beveik tūkstančiu daugiau nei užpernai.

Prognozuojama, kad šiemet darbo rinkoje ir toliau trūks kvalifikuotos darbo jėgos, įvairiose šalies įmonėse turėtų būti įsteigta 53 tūkst. darbo vietų – šešis kartus daugiau darbo vietų, nei numatyta likviduoti, aktyviausios darbuotojų paieškos bus vykdomos paslaugų ir pramonės sektoriuose, o daugiausia darbo vietų žada steigti smulkios bei vidutinės įmonės, turinčios iki 100 darbuotojų.

Apie 55 proc. visų šalies darbo vietų turėtų būti sukurta penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Specialybė vertesnė už diplomą

Danguolė Galinienė, Sąveikos su darbdaviais poskyrio vadovė, teigė, kad apklausti darbdaviai Kauno regione numato įsteigti apie 1060 darbo vietų, o likviduoti – 175.

Daugiausia darbo vietų turėtų atsirasti prekybos, transporto, sandėliavimo paslaugas teikiančiose bendrovėse, viešbučiuose ir restoranuose, taip pat tekstilės, medienos, metalo gaminių gamybos įmonėse, leidyklose ir spaustuvėse.

Darbo rinkos specialistai prognozuoja, kad įmonėse diegiant naujas ir pažangias technologijas, plečiant gamybą, paslaugas ir statybą, kvalifikuotų darbininkų paklausa didės. Pernai į daugiau kaip pusę darbo vietų buvo ieškoma kvalifikuotų darbuotojų, tačiau specialistų, technikų ir tarnautojų ieškota mažiau nei nekvalifikuotų darbininkų.

„Tikėtina, kad numatytoms darbo vietoms užimti šiemet gali nepakakti darbo rinkai pasirengusių darbuotojų”, – teigė D.Galinienė.

Šiemet, kaip ir pastaruosius kelerius metus, intensyviausiai bus ieškoma pardavėjų kasininkų, virėjų, barmenų, siuvėjų, stalių, suvirintojų, elektrikų ir plataus profilio statybininkų. Tarp specialistų greičiausiai turėtų įsidarbinti pardavimo vadybininkai, logistikos specialistai, buhalteriai, administratoriai, bendrosios praktikos slaugytojai, kompiuterių sistemų inžinieriai.

Statybininkai graibstomi

Šiemet, kaip prognozuojama, turėtų ir toliau augti statybų sektorius. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas teigė, kad statybų rinka ypač susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, o statybų paklausa auga daug sparčiau nei darbuotojų pasiūla.

„Esant tokiai tendencijai, jei nebus imtasi veiksmų, jau 2007 metais Lietuvos statybų bendrovės susidurs su maždaug 8000 darbuotojų trūkumo problema”, – sakė jis.

A.Šeštakausko teigimu, Lietuvoje statybų apimtys nuo 2001 metų išaugo daugiau nei 2 kartus, ir statybų bendrovės turi pačios investuoti į specialistų rengimą.

Kaip rodo darbo rinkos apklausos duomenys, kuriuos pristatė Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktorius Tomas Jovaiša, šiuo metu šalyje labiausiai trūksta būtent statybų srities specialistų: mūrininkų, apdailininkų, tinkuotojų, dažytojų, plytelių klojėjų ir kitų.

Kad statybininko profesija šiuo metu yra paklausiausia Lietuvoje, pripažįsta ir darbo rinkos ekspertai, pastebėję, kad tokią specialybę įgiję jaunuoliai į darbo biržą beveik neužsuka. Tarp labiausiai pageidaujamų darbuotojų dažniausiai minimi statybos srities darbininkai – mūrininkai, betonuotojai, tinkuotojai, apdailininkai, plytelių klojėjai, stogdengiai. Jų galimybės įsidarbinti vertinamos kaip labai didelės.