Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonės ypatumai

Laivų statybos ir remonto įmonėse nuo 2004 metų pradžios išvažiuojančių dirbti į užsienį darbuotojų skaičius nuolatos didėjo iki 2005 metų vidurio. Įmonių vadovai nebežinojo, ko griebtis, stengdamiesi stabdyti procesą. Pasak Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos direktoriaus Algirdo Renkausko, padėtis šiek tiek stabilizavosi tik praėjusių metų pabaigoje.

A. Renkausko teigimu, šiuo metu darbuotojų stygiaus problema dar nėra pasiekusi tokios ribos, kad dėl jos nukentėtų gamyba, kad Lietuvos įmonės nebegalėtų konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Jos didina darbų apimtis, diegia naujas technologijas, investuoja lėšas į gamybą, šiaip taip sukasi iš susidariusios padėties. Tačiau būdo, kaip padėti Lietuvos laivų remonto ir statybos įmonėms dėl kvalifikuotų specialistų stygiaus, iki šiol nerasta. Problemą būtina spręsti šalies mastu. Lietuvos laivų remontininkai šiuo metu analizuoja galimybę atsivežti specialistų iš Kinijos.

Šakos specifika

Laivų statybos ir remonto pramonė, palyginti su kitomis pramonės šakomis, turi dvi ryškias išskirtines ypatybes. Viena jų – suteikia daug darbo vietų, kadangi šioje srityje vis dar reikia nemažai rankų darbo. 2004 metais dvidešimt aštuoniose Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos įmonėse dirbo daugiau kaip 5 tūkstančiai darbuotojų, t. y. tiek pat, kiek visose Klaipėdos uosto krovos kompanijose.

Kita ypatybė – laivų statybos ir remonto pramonė gali būti konkurencinga tik turėdama aukštos kvalifikacijos specialistų. Suvirintojui, dirbančiam statybose, parengti pakanka 2-3 metų, o laivuose – reikia 5-6 metų. Čia vykdomi sudėtingi ir labai atsakingi darbai: virinami laivo korpusai, kurių kiekviena siūlė 100 procentų šviečiama rentgenu. Deja, aukštos kvalifikacijos specialistai didelę paklausą pastaruoju metu turi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, ir Norvegijoje.

Darbuotojų sumažėjo 10 proc.

Pernai, palyginti su 2004 metais, Lietuvos laivų statybos ir remonto gamybos apimtys išaugo 13 proc., o darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 10 proc. – 475 žmonėmis.

Pasak Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos direktoriaus, 2004 metais asociacijos įmonėse dirbo daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų, o 2005-aisiais – tik apie 4,5 tūkstančio.

Pagrindinė to priežastis – specialistų išvykimas dirbti į užsienį. Vien tik Klaipėdoje yra daugiau kaip 50 įdarbinimo firmų, kurios daro meškos paslaugą Lietuvos laivų remonto pramonei.

Reikalauja didinti apimtis

A. Renkausko teigimu, neseniai labai daug gerų specialistų išvažiavo iš AB „Baltijos” laivų statyklos. Tai gerokai atsiliepė jos gamybinei veiklai. Šiuo metu jai labai trūksta suvirintojų ir korpusų surinkėjų.

„Baltija” jau turi pilną užsakymų portfelį visiems šiems metams. Tačiau jos akcijas valdanti Danijos Odensės laivų statykla nori, kad Klaipėdos statykla gerokai padidintų savo darbų apimtis. Pastarajai labai sunku tai padaryti, nes darbuotojų joje nuolatos mažėja.

Kelia Norvegijos pramonę

Daugiausia Klaipėdos laivų statybos ir remonto specialistų išvyksta į Norvegiją. Pasak A. Renkausko, kuris 8 metus buvo „Vakarų laivų remonto įmonės” (dabar Vakarų laivų gamykla) generalinis direktorius, prie to, kad šiuo metu atsigauna Norvegijoje laivų statyba ir remontas, nemaža dalimi prisideda ir iš Lietuvos išvykę specialistai.

A. Renkauskas pasakojo, jog iki 2002-2003 metų Norvegijoje ši pramonės šaka tik egzistavo. Daugelis jos laivų remonto įmonių laikėsi šalies karinio jūrų laivyno užsakymų dėka. Žinia, valstybių kariniai laivai gali būti remontuojami tik savo šalies įmonėse.

Pastaruoju metu norvegai prisikvietė daug laivų remontininkų iš kitų šalių, tarp jų ir iš Lietuvos. Norvegijos laivų remonto įmonės, pasak A. Renkausko, šiuo metu atsigauna jų dėka, tačiau joms vis dar reikia gerų specialistų.

Praėjusių metų pradžioje dirbti į Norvegiją važiavo tik pavieniai Klaipėdos specialistai. Dabar jau išvyksta ir grupės. Praėjusių metų pabaigoje viena asociacijos įmonė Norvegijos laivų remonto įmonėje atliko nemažą darbą. 12 jos aukštos kvalifikacijos darbuotojų dirbo ten 2 mėnesius. Norvegai buvo patenkinti svetimšalių darbu, pastarieji – mokėjimu už jį. Tačiau grįžus į Lietuvą po poros savaičių 4 geriausi tos įmonės specialistai padavė pareiškimus atleisti iš darbo – juos pakvietė dirbti norvegai.

Uždarbiauja Latvijoje

Asociacijos direktoriaus teigimu, Latvijoje šalia Liepojos esanti „Tosmarės” laivų remonto įmonė, anksčiau buvusi karinė gamykla ir remontavusi karo laivus, dabar neblogai laikosi remontuodama civilius laivus iš dalies ir Lietuvos remonto įmonėse išugdytų specialistų dėka.

Tačiau, pasak A. Renkausko, į Latviją mūsų specialistai nebėga. Ten važiuoja padaryti kokį nors konkretų darbą pasamdytos atskiros įmonės. Jos dirba kaip subrangovės ir gana dažnai netgi kaip generalinės rangovės, remontuojančios laivus Liepojoje. Baigusios darbą, jog grįžta atgal į Lietuvą.

Ukrainiečių resursai išseko

Stengdamosios kompensuoti darbuotojų trūkumą asociacijos įmonės atsivežė apie 350 aukštos kvalifikacijos specialistų iš Ukrainos, kuri turi daug laivų statybos ir remonto įmonių įvairiuose miestuose, pavyzdžiui, Nikolajeve, Kerčėje, Sevastopolyje.

Paklaustas, ar ukrainiečiai atsivežti ne todėl, kad jiems galima mokėti mažiau nei Lietuvos piliečiams, A. Renkauskas atsakė, kad ukrainiečių remontininkų atlyginimai Lietuvoje visiškai nesiskiria nuo lietuvių, bet jie didesni nei Ukrainoje. Tačiau resursai šioje šalyje, pasak asociacijos direktoriaus, jau išsemti.

Buvo apie 50 žmonių pakviesta dirbti iš Bulgarijos. Tačiau bulgarai mieliau važiuoja į Europos Sąjungos šalis senbuves.

Specialistų nespėja rengti

Laivų statytojų ir remontininkų mokyklos Klaipėdoje, parastai turėdavusios vieną 17-20 žmonių suvirintojų grupę, buvo prašoma padidinti mokinių skaičių. Deja, tik šiais mokslo metais jai pirmą kartą pavyko surinkti dvi suvirintojų grupes. Tam reikėjo įdėti kur kas daugiau pastangų nei ankstesniais metais – važinėti po rajonus, reklamuoti save ir įmones.

Tačiau mokyklos parengti žmonės iki šiol negali kompensuoti laivų remontininkų stygiaus Klaipėdos įmonėse. Po mokyklos baigimo atėjęs į įmonę žmogus yra paskiriamas 2-3 metus dirbti kartu su patyrusiu darbuotoju, tik tada tampa savarankišku aukštos kvalifikacijos darbuotoju. Bėda ta, kad tuoj gali nelikti gerųjų specialistų, kuriems galima skirti mokinius. Jau ir taip vienam jų tenka po 3-5 žmones.

Dėl kinų abejojama

AB Vakarų laivų gamykla taip pat junta didelį darbuotojų stygių. Jos akcijas valdantis Talino koncernas „BLRT Grupp” pasiūlė pabandyti atsivežti specialistų iš Kinijos.

Kinijoje šiuo metu dirba apie 200 laivų remonto ir statybos įmonių ir dar statoma 12 naujų. Ši pramonės šaka ten intensyviai plėtojama.

Pasak asociacijos direktoriaus, kuris du kartus lankėsi Kinijos ambasadoje, Kinijoje šiuo metu laikomasi politikos – savo specialistų nesiųsti į kitas valstybes. Tačiau kreipusis Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijai, kinai galėtų komandiruoti kai kuriuos specialistus. Šiuo metu asociacija palaiko ryšį su tarptautine Kinijos subrangovų asociacija. Ji domisi, kokie būtų kinų atlyginimai Lietuvoje, kokios darbo sąlygos, socialinės garantijos.

Su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovais šia tema kol kas nekalbėta, nes didžiųjų įmonių atstovai dar negali pasakyti, ar jie apskritai norėtų įdarbinti kinus ir kiek jų reikėtų atsivežti.

A. Renkausko teigimu, norint Klaipėdoje įdarbinti kinus, iškyla daug problemų. Visų pirma tai susiję su kalbos barjeru. Daugelis jų nekalba nei angliškai, nei rusiškai. Prie kiekvieno vertėjo nepastatysi. Be to, abejonių kelia ir kinų, kaip specialistų, kvalifikacija. Taigi klausimas dėl specialistų atsivežimo iš Kinijos tebėra atviras. Kita vertus, pasak A. Renkausko, laivų remontininkai jau nebeturi iš kur prisivilioti specialistų.

„Laivitei” sunkiausia

Laivų remonto AB „Laivitė” generalinis direktorius Michailas Mančinskis „Vakarų ekspresui” teigė, jog į šią laivų remonto įmonę kinai dirbti nebus kviečiami.

„Laivitė” turi savo remonto bazę Mauritanijoje. Ji bandė dirbti kartu su kinais ir jų darbas jos netenkino. M. Mančinskis mano, kad kinų klausimas jau pavėluotas.

Šiemet sausio mėnesį bendrovė gavo paklausimą, ar nenorėtų įdarbinti indų. Viena iš priežasčių, kodėl nenorima jų samdyti, – didelis traumatizmas ir reikiamos kvalifikacijos trūkumas. Be to, vargu ar jie iš tikrųjų važiuotų dirbti į Lietuvą.

Asociacijos direktorius A. Renkauskas, paprašytas pakomentuoti padėtį „Laivitėje”, gandus apie jos pardavimą ir bankrotą, sakė, jog ši įmonė asociacijos nepalieka. Jo manymu, „Laivitė” išliks, nes turi labai gilias laivų remonto šaknis. Tiesa, darbuotojų skaičius nuo 800 joje sumažėjo iki 300. Ši įmonė daug laiko ir jėgų skyrė laivų modernizavimui, tad patiria laikinus finansinius sunkumus.

Patrauklumo paketai

Pasak asociacijos direktoriaus, laivų remonto įmonės stengiasi spręsti specialistų stygiaus problemą. Pavyzdžiui, bando sudaryti vadinamuosius patrauklumo paketus: nustatyti kasmet tam tikrą darbo atlyginimo didinimo procentą, drausti sveikatą, skirti nemokamus pietus ir t. t.

A. Renkausko teigimu, šiuo metu Klaipėdos laivų remonto įmonės neturi šansų padidinti atlyginimų 10 kartų, kad jų žmonės uždirbtų tiek, kiek Norvegijoje.

Vasario 14 d. vykusiame asociacijos tarybos narių posėdyje svarstytos bendradarbiavimo su Lietuvos darbo birža, darbuotojų atsivežimo iš kitų šalių galimybės.

Šiuo metu Užsieniečių teisinės padėties įstatyme ketinama daryti nemažai pakeitimų. Lietuvos laivų statytojai ir remontininkai tikisi, kad darbuotojų atsivežimo iš trečiųjų šalių sąlygos bus liberalizuotos, kad jiems bus išduodamos ilgalaikės vizos. Priešingu atveju, kadangi specialistų išvykimo iš Lietuvos greitai sustabdyti nepavyks, A. Renkausko manymu, gali tekti mažinti gamybos apimtis.

(Bus daugiau)

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.