Rentgeno diagnostikos ir branduolinės medicinos procedūrų Lietuvoje atliekama vis daugiau. Jonizuojanti spinduliuotė naudinga diagnozuojant bei gydant įvairias ligas. Tačiau gydytojai ne visada pakankamai įvertina naudos ir žalos pusiausvyrą, skirdami šiuos tyrimus. Apie tai, kad jie gali ir pakenkti sveikatai, dažnai nesusimąsto ir ligoniai.
Žinių trūksta ir gydytojams
Reikalaudami iš gydytojo siuntimo magnetinio rezonanso tyrimui ligoniai nė neįtaria, koks jis pavojingas. „Ligoniai mano, kad tai panacėja. Ieško pažinčių gydymo įstaigose, kurios turi kompiuterinius tomografus, kad tik jiems šis tyrimas būtų atliktas. Reikalauja iš gydytojų, kad jiems jį skirtų. O apie žalą sveikatai nesusimąsto”, – aiškina Albinas Mastauskas, Radiacinės saugos centro direktorius.
Jis turi priekaištų ir gydytojams, kurie nepaaiškina ligoniams, kokie pavojai jų tyko. Prieš prašant pasirašyti sutikimą dėl tyrimo atlikimo reikėtų supažindinti pacientus su galima neigiama jo įtaka sveikatai, suteikti informacijos apie alternatyvius metodus.
„Deja, jau nekalbant apie ligonius, net ir kitų sričių gydytojai ne visada turi pakankamai žinių apie radiacinę saugą, o radiologų, kurie geriausiai tai išmano, rekomendacijų paisyti nenori”,- akcentuoja A.Mastauskas.
Net trečdalį metinės jonizuojančios spinduliuotės apšvitos dozės žmogus gauna medicininių procedūrų metu. Ypač ši problema aštri išsivysčiusiose šalyse, kur rentgeno diagnostikos bei branduolinės medicinos apimtys didėja, nes jonizuojančioji spinduliuotė naudinga ne tik diagnozuojant, bet ir gydant įvairias ligas.
Lietuvoje kasmet atliekama per 3,7 mln. įvairių rentgeno tyrimų (po vieną kiekvienam gyventojui) ir per 400 tūkst. kompiuterinės tomografijos tyrimų. Šiuo metu 28 Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos turi 43 kompiuterinius tomografus ir be darbo jie nestovi. Prie kai kurių nutįsta net eilės. Radiacinės saugos specialistams kyla abejonių, ar visuomet šie tyrimai yra būtini.
Kompiuterinės tomografijos tyrimo metu gaunama apšvita nuo 10 iki 100 kartų viršija patiriamą diagnozuojant ligą rentgenu. Todėl jos įnašas į bendrą apšvitos kiekį yra didžiausias.
Gali sukelti vėžį
„Radiologinė diagnostika reikalinga norint nustatyti ligas, todėl be jos medicina negali apsieiti, tačiau būtina užtikrinti jos saugų naudojimą. Šalutiniai poveikiai, nepageidaujami efektai gali išryškėti gerokai vėliau. Tai gali būti ir vėžiniai susirgimai”, – tikina Olandijos metrologijos instituto atstovas Eduardas van Dijkas.
Jo teigimu, pacientų radiacinei saugai Europos Sąjungoje skiriama daug dėmesio. Bendra taisyklė – jonizuojančios spinduliuotės padarytą žalą turi kompensuoti nauda, kurią paciento sveikatai turės šiuo būdu nustatyta ligos diagnozė.
Mums stojant į Europos Sąjungą ir Lietuvoje buvo pradėti taikyti Europos Komisijos reikalavimai, keliami radiacinei pacientų saugai. Kaip ir kitose šalyse pacientų apšvitą riboja rekomenduojamieji diagnostikos lygiai. Atlikęs tyrimus įvairiose šalies gydymo įstaigose juos nustatė Radiacinės saugos centras.
Pasak centro vadovo, nuolatos tikrinama, ar jie nėra viršijami. Kai kuriose gydymo įstaigose tokių atvejų pasitaiko. Tuomet įstaigos, kurios atsako už pacientų radiacinį saugumą, turi imtis atitinkamų priemonių. Paprastai nustatoma, kad lygiai viršijami neteisingai nustačius rentgeno ar kitų aparatų parametrus. Juos pakoregavus vėl tikrinama, norint įsitikinti, jog dozės išties sumažėjo.
Kita efektyvi pacientų dozių mažinimo priemonė, padedanti gerinti diagnostikos kokybę, yra rentgeno aparatų ir kitos įrangos kokybės kontrolė. Jei nustatoma, kad aparatas dirba netinkamai, juo gydymo įstaigai neleidžiama naudotis tol, kol nesuremontuojamas. Dalis netinkamų aparatų nurašomi.
A.Mastauskas pabrėžia, kad vienodi reikalavimai taikomi ir naujiems, ir seniems aparatams. Naujų Lietuvoje vis daugėja, jų įsigyja pačios sveikatos priežiūros įstaigos, centralizuotai perka Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau jei personalas nemokės su šia įranga dirbti, nėra garantijų, kad pacientas gaus minimalias apšvitos dozes, todėl įstaigose, kuriose taikoma medicininė apšvita, reikalaujama įdiegti kokybės sistemas.
Atliekami be reikalo
Radiacinės saugos centras kartu su specialistais iš Olandijos 2002 – 2006 metais įgyvendina programą „Elementų, sąlygojančių radiacinę saugą medicinoje, stiprinimas”. Jos tikslas – mūsų sveikatos priežiūros įstaigose įdiegti kokybės sistemas rentgeno ir kompiuterinės tomografijos diagnostikos skyriuose ir optimizuoti pacientų apšvitos dozes atliekant tyrimus.
Įgyvendinami du projektai. Vienas jų – Kauno medicinos universiteto klinikose, Vilniaus universiteto ligoninėje „Santariškių klinikos”, Klaipėdos miesto bei Ukmergės ligoninėse, kur buvo sukurtos ir įdiegtos pavyzdinės rentgeno skyrių kokybės sistemos. Kitas, kuriuo siekiama pagerinti kompiuterinės tomografijos tyrimų saugumą, įgyvendinamas „Santariškių klinikose”, Vilniaus universiteto onkologijos ligoninėje bei Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninėje. Šių įstaigų kompiuterinės tomografijos skyriuose įdiegtos pavyzdinės kokybės sistemos, specialistai apmokyti, kaip kontroliuoti tomografų darbo kokybę. Vykdant projektus organizuoti kursai, parengta mokymo medžiaga.
Vienas projektų dalyvių, „Santariškių klinikos” Centro filialo Radiologijos skyriaus vedėjas Ramūnas Valančius sako, kad medikai įgijo daug naudingos patirties ir žinių. „Radiologas atsako už šių tyrimų saugumą, sprendžia ir apie jų tikslingumą. Deja, dažnai kitų sričių specialistai skiria tyrimus neatsižvelgę į jų rekomendacijas”, – pažymi radiologas.
R.Valančiaus teigimu, gydantys gydytojai neturi kada apie tai galvoti, vertinti naudos ir žalos pusiausvyrą, todėl turėtų labiau pasikliauti radiologų nuomone, o galutinį sprendimą turėtų priimti gydytojų komanda. Tada kur kas mažesnei pacientų daliai tyrimai būtų atliekami be reikalo.
Pasak Radiacinės saugos centro vadovo A.Mastausko, situacija palaipsniui gerėja. Jei prieš kelerius metus iki 30 proc. aparatūros neatitiko nustatytų rekomenduojamų parametrų, tai pastaruoju metu jų sumažėjo iki 6-8 proc. Kartu sumažėjo ir pacientų apšvita.