Kai kurios savivaldybės ir jų vadovai tik formaliai vykdo arba beveik nevykdo valstybės deleguotų funkcijų, nors valstybė už tai sumoka dešimtimis ar net šimtais tūkstančių mokesčių mokėtojų litų, teigia teisingumo ministras Gintautas Bužinskas.
Tokią poziciją teisingumo ministras išreiškė susipažinęs su statistika apie praėjusias metais gyventojams teiktą nemokamą pirminę teisinę pagalbą. Jos teikimą turi organizuoti savivaldybės ir už tai valstybė vien pernai buvo numačiusi sumokėti 2 milijonus 624 tūkstančius litų..
„Neseniai padėkojome toms savivaldybėms, kurios tai daro efektyviausiai, tačiau tylėti apie tik formaliai dirbančius arba beveik nieko nedarančius ir valstybės lėšas naudojančius – taip pat negalime”, – teigia ministras G.Bužinskas.
Valstybės skiriamos lėšos savivaldybėms buvo paskirstytos pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių. Jei savivaldybėje gyvena daugiau kaip 200 tūkst. Gyventojų, skiriami 247000 litų, jei nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. gyventojų – 100000 litų, jei nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. gyventojų – 45000 litų. Mažiausios savivaldybės (iki 50 tūkst. gyventojų) pirminei teisinei pagalbai gauna po 30000 litų.
Negalutiniais duomenimis, per 2005 metus savivaldybės pirminei teisinei pagalbai panaudojo (įskaitant sumokėtą užmokestį advokatams už pirminės teisinės pagalbos teikimą iki 2005 m. gegužės 1 d.) 1 milijoną 634 tūkstančius litų. Tai sudaro tik maždaug 63 procentus visų skirtų lėšų pirminei teisinei pagalbai finansuoti. „Panašu, kad valstybės iniciatyva padėti žmonėms ne visiems vienodai svarbi – žmonės dažnai skundžiasi, kad jiems reikia teisinės pagalbos, tačiau pinigai lieka nepanaudoti”, – tai susidariusią situaciją vertina teisingumo ministras.
Be to, nustatyta, kad nors savivaldybės ir labai taupiai naudojo valstybės skirtas lėšas, tačiau gale metų dalis teisinei pagalbai nepanaudotų lėšų buvo skirtos kitoms savivaldybių reikmėms. „Artimiausiu metu kreipsimės į savivaldybes ir atkreipsime jų dėmesį į blogą praktiką, kai taupoma žmonių sąskaita tam, kad gale metų nepanaudotus pinigus galima būtų išleisti kokiems nors ūkiniams ar kitiems nieko bendra su teisine pagalba neturintiems reikalams”, mano ministras G.Bužinskas.
Nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki metų pabaigos pirminė teisinė pagalba buvo suteikta iš viso 16868 klausimais.
Pagal bendrą besikreipiančių asmenų skaičių pirmauja didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Tačiau analizuojant savivaldybių gyventojų besikreipusiųjų skaičių, gyventojų aktyvumas gerokai keičia požiūrį. Aktyviausiai pirminė teisinė pagalba teikiama Pagėgių, Visagino, Kazlų Rūdos, Elektrėnų ir Panevėžio rajono savivaldybėse. Mažiausiai pirminė teisinė pagalba teikiama Vilniaus rajono savivaldybėje. Pagal šios savivaldybės pateiktus duomenis, oficialiai dėl teisinės pagalbos kreipėsi vos 40 šio rajono gyventojų. „Panašu, kad užtikrinama tik viena iš deleguotų funkcijų – teikti pagalbą, tačiau pamirštama kita – informuoti žmones apie galimybę gauti tokią pagalbą”, – pažymi teisingumo ministras. Neaktyvios yra ir Prienų, Širvintų, Pakruojo bei Trakų savivaldybės.
Apibendrinus duomenis pastebėta, kad daugumoje savivaldybių pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybių administracijų valstybės tarnautojai. Tik keletas savivaldybių sudarė sutartis su advokatais dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo – Tauragės, Panevėžio rajono, Neringos, Klaipėdos miesto, Alytaus miesto, Kėdainių rajono, Kauno miesto, Telšių rajono savivaldybės. Su viešosiomis įstaigomis sutartis dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo yra sudariusi tik viena savivaldybė – Vilniaus miesto.