Infarkto ir insulto priešnuodis

Širdies ir kraujagyslių ligos mūsų šalyje pernai nusinešė net 21 tūkstantį gyvybių

Vis dar labiausiai bijome susirgti vėžiu, nors nuo šios ligos miršta tris kartus mažiau žmonių nei nuo kraujotakos ligų. Tuo tarpu insultas ir infarktas, kitos sunkios širdies ligos skina vis jaunesnius žmones.

Širdies ir kraujagyslių sistema neatlaiko streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio aktyvumo. Dažnai šios pavojingos ligos smogia netikėtai, nes pirmųjų jų pranašų nepastebime ar juos ignoruojame. Patyrus insultą ir infarktą svarbu kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą – tai padės išsaugoti sveikatą ir gyvybę.

Jautėsi sveikas ir stiprus

„Jau dvidešimt metų, kaip nesu buvęs pas gydytoją, jaučiausi gerai, ir še tau“, – pasakoja Antanas Kovza. 46-erių metų amžiaus vyriškis Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus palatoje atsidūrė plyšus aortai. Po operacijos teks ilgai gydytis.

„Sausio pabaigoje staiga užėjo priepuolis, taip suėmė skausmas krūtinėje, lyg pjūklu pjautų. Iškviesta greitoji pagalba ir atvežė čia. Iš Vokietijos atgabeno vieną detalę (aortos įdėklą) ir operavo mane“, – geros nuotaikos ir optimizmo nepraranda ligonis. Vairuotoju dirbantis A.Kovza, anksčiau gana aktyviai kilnojęs svarmenis, bėgiojęs krosus, pastaruoju metu sportui skyrė mažiau laiko.

„Mano kraujospūdis buvo padidėjęs, bet nesigydžiau, galvojau, nieko rimto. Ir mano tėvukas su aukštu kraujospūdžiu kovojo. Rūkymas tikriausiai įtakos taip pat turėjo. Tiesa, pastaruosius penkerius metus rūkau mažiau, kokį vieną pakelį per tris dienas. O dar stresas, darbe turėjau problemų“, – kalba apie galimas ligos priežastis A.Kovza.

Išėjęs iš ligoninės jis žada keisti gyvenimo būdą – sveikatai skirti daugiau dėmesio nei iki šiol: sveikiau maitintis, mesti rūkyti, klausyti visų medikų rekomendacijų. „Reikės nuolat sveikatą profilaktiškai pasitikrinti. Dabar pagalvoju, kad jei tai būčiau padaręs, gal šiandien čia negulėčiau“, – svarsto vyriškis.

Labiau bijome gripo

Pernai Lietuvoje nuo kraujotakos ligų mirė 21 tūkst. žmonių. Išeminė širdies liga nusinešė 12,5 tūkst. gyvybių, infarktas – 1,5 tūkst., o insultas – 5 tūkst. „Širdies ir kraujagyslių ligos jau pasiekė epidemijos lygį, bet niekas pavojaus varpų nemuša. Labiau bijome paukščių gripo“, – ironizuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentas docentas Pranas Šerpytis.

Net 54 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Tuo tarpu Europos Sąjungos senosiose narėse šis rodiklis siekia vos 40 proc. Tačiau mes net ir naujokes, kuriose mirštamumas nuo šių ligų siekia 49 proc., sugebėjome pralenkti. Prastesnė nei pas mus situacija tik Latvijoje.

„Jauni lietuviai suserga miokardo infarktu, insultu. Daugelis – būdami darbingo amžiaus, o juk šios ligos turėtų užklupti gerokai vėliau, kaip yra kitose šalyse“, – aiškina pašnekovas. Jauniausias jo pacientas, pernai patyręs miokardo infarktą, buvo trisdešimt penkerių metų.

Prognozuojama, kad iki 2025 metų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis išaugs dar trečdaliu. Praėjusių metų birželį ES sveikatos apsaugos ministerijų, Europos kardiologų draugijos bei nacionalinių širdies draugijų atstovai pasirašė Liuksemburgo deklaraciją, kurios pagrindinis tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Prioritetas suteikiamas gyvenimo būdo korekcijai. Kiekviena šalis narė įsipareigoja, kokių priemonių šioje srityje imsis.

Dešimt kardiologų įsakymų

„Genetikos mes nepakeisime: jei sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis tėvai, seneliai, didelė tikimybė, kad jų išvengti nepavyks. Tačiau riziką gali padėti sumažinti sveika gyvensena. Kiekvienas, kuris nori išvengti šių ligų, turi laikytis 10 kardiologų įsakymų – nerūkyti, būti fiziškai aktyvus, sveikai maitintis, vengti antsvorio, sureguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį“, – juokauja P.Šerpytis.

Abejingumas savo sveikatai – taip galima įvardyti pagrindinę priežastį, dėl kurios daugelį ištinka miokardo infarktas, kitos sunkios širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Net per 80 proc. šių ligonių vargina padidėjęs kraujospūdis, kurį galima sureguliuoti vaistais, kurių Lietuvoje yra pakankamai, pakeitus gyvenimo būdą, tačiau šį rizikos faktorių žmonės ignoruoja.

Daugiau kaip trečdalio sergančiųjų miokardo infarktu cukraus kiekis kraujyje padidėjęs. Tai kitas svarbus rizikos faktorius, kaip ir viršijantis normą cholesterolio kiekis. „Bulviniai, miltiniai patiekalai, pyragaičiai, lašiniai turi išnykti nuo mūsų stalo. Jų vietą turi užimti vaisiai, daržovės“, – griežtai sako gydytojas.

Kita bėda – nejudrumas. Kiaurą dieną nuo kėdės užpakalio nepakeliame, į kompiuterio ekraną nosį įbedę. Jei nepaisysime pagrindinio evoliucijos principo – judėjimo, širdies ligų vargu ar pavyks išvengti. Ne mažiau kaip po pusę valandos kasdien būtina skirti fiziniam aktyvumui.

Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat gerokai padidina infarkto bei insulto riziką. Reikia išmokti įveikti ir stresus, atsipalaiduoti nuo įtampos.

„Mūsų kraujagyslės iš vidaus padengtos sluoksniu, vadinamu endoteliu, vaizdingai tariant – parketu. Žmogui gimus endotelis yra lygut lygutėlis, žvilgantis, tačiau žalingi faktoriai jame palieka savo žymes, įbrėžimus, įtrūkimus, jis tampa porėtas, nelygus. Prasideda aterosklerozė, jos pažeistose vietose kraujagyslės palaipsniui susiaurėja. Kai kuriais atvejais, esant aukštam kraujospūdžiui, stresui, ir pavienės plokštelės gali plyšti ir susidaro trombas“, – pasakoja P.Šerpytis.

Atvyksta per vėlai

Kai susiaurėjusias vietas (dažniausiai vainikinėse arterijose) užkemša kraujo krešulys (trombas), susidaręs dėl aterosklerozės, tam tikra širdies raumens dalis nebegauna deguonies ir apmiršta, nustoja dirbti. Tokia būsena vadinama miokardo infarktu. Jam ištikus svarbu kuo greičiau atverti užsikimšusią kraujagyslę ir atkurti kraujotaką. Tada mažesnis miokardo plotas bus pažeistas.

Per metus Lietuvoje hospitalizuojama per 7 tūkst. miokardo infarktą patyrusių ligonių.

Vienus pavyksta išgelbėti, kitų, deja, ne. Pavyzdžiui, universitetų ligoninėse tokių ligonių mirštamumas siekia iki 8 proc., tuo tarpu kitose – iki 20 ir daugiau. Tai rodo, kad dar ne visiems Lietuvos gyventojams vienodai gerai prieinama kvalifikuota kardiologinė pagalba.

Tik apie penktadalis patyrusiųjų miokardo infarktą į ligoninę atvyksta laiku, kai specialistai dar gali jiems padėti. Paprastai tokiems ligoniams atliekama vainikinių arterijų angioplastika (išplėtimas) per kateterį įdėtu balionėliu, o jei nėra galimybės – leidžiami krešulį tirpdantys vaistai.

Atvykus pavėluotai jau būna prasidėjusios įvairios komplikacijos, apsunkinančios ligonio išgelbėjimą, vėliau sukeliančios invalidumą. Jei ligonis ir nemiršta, tai širdies raumenyje lieka randas. Vėliau širdis plečiasi, prasideda jos nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai – tai labai sunkios ir dažnai mirtimi pasibaigiančios ligos.

Dažnai ligos simptomai pajuntami tik prieš pat jai prasidedant. Ligonis jaučia skausmą, sunkumą, gniaužimą, smaugimą, jis gali būti jaučiamas tik rankose, kakle, pereiti į nugarą, kairę, labai retai – dešinę ranką. Skausmas trunka nuo 20 minučių iki kelių valandų. Juo greičiau ligonis pasieks gydymo įstaigą, juo daugiau šansų turi išgyventi, juo geresnės gyvenimo prognozės.

P.Šerpytis akcentuoja, kad turintiesiems daug širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių, taip pat persirgus miokardo infarktu būtina vartoti cholesterolio kiekį mažinančius vaistus. Deja, Lietuvoje jie kompensuojami tik pusmečiui, nors ligonis juos turėtų vartoti visą likusį gyvenimą. „Tai pinigų, išleistų jo gydymui, išmetimas į balą, daugelis žmonių patys šių preparatų neišgali nusipirkti ir nebegeria“, – piktinasi pašnekovas.

Lemia tos pačios priežastys

Dar viena sunki ir pavojinga kraujotakos sistemos liga – insultas. Daugelį žmonių ji taip pat užklumpa netikėtai.

Prieš aštuonerius metus, būdamas vos 53-ejų metų amžiaus, dėl susiaurėjusios miego arterijos sunkų insultą patyrė žinomas žurnalistas Laimonas Tapinas. Jis iki šiol sunkokai vaikšto, lėčiau kalba. Didelėmis pastangomis jam pavyko įveikti negalią, jis rašo knygas, dalyvauja kitoje veikloje. Insultas buvo staigus, tačiau prieš tai L.Tapinas intensyviai dirbo nerasdamas laiko poilsiui, daug rūkė.

Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ gydytojas neurologas, vyriausiasis ordinatorius Dalius Jatužis sako, kad didžiausia insulto rizika yra po 55-erių metų amžiaus, bet dažnai jį patiria ir jaunesni žmonės. Jauniausias pacientas, kurį jam teko gydyti, buvo 15 metų paauglys, patyręs insultą per fizinio lavinimo pamoką.

Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms insultą sukelia aterotrombozė, kai smegenis maitinanti kraujagyslė užsikemša toje vietoje, kurioje ji pažeista aterosklerozės, arba embolija, kai kraujagyslę užkemša krešulys, atkeliavęs iš širdies, stambiųjų kraujagyslių ar venos. Jauniems žmonėms insultą sukelia kraujo krešėjimo sutrikimai, kraujagyslių sienelės atsisluoksniavimas, genetinės priežastys.

Kaip ir nuo infarkto, pabėgti nuo insulto gali padėti sveikas gyvenimo būdas. Antras po amžiaus insulto veiksnys pagal svarbą – padidėjęs kraujospūdis, žalingi įpročiai, pagausėjęs cholesterolio kiekis, nejudrumas. „Koreguojant šiuos veiksnius pavyksta reikšmingai sumažinti šios sunkios ir dažnai mirtimi besibaigiančios ligos riziką. Efektyviausias insulto gydymas – stengtis jo išvengti“, – juokauja D.Jatužis.

Svarbūs penki požymiai

Kai kuriuos žmones iš karto ištinka sunkus insultas, be jokių įspėjimų. Tačiau nemažai daliai apie gresiančią ligą praneša tam tikri simptomai. Pasak D.Jatužio, ypač svarbu nepraleisti pirmųjų, praeinančių galvos kraujotakos sutrikimų. Jie gali tęstis kelias valandas ar minutes ir praeiti be jokių pasekmių, tačiau liudija kelis kartus išaugusią insulto riziką.

Pagrindiniai požymiai gali būti staigus jėgos netekimas galūnėse, dažniausiai vienoje kūno pusėje, gali tapti sunkiau valdyti vieną ranką ir koją. Taip pat gali būti jaučiama galūnių nejautra. Kai kurie ligoniai pajunta staigius eisenos, koordinacijos sutrikimus. Gali pradėti trikti kalba, rega, ypač vienos akies. Taip pat gali užklupti staigus, labai stiprus galvos skausmas, kurio anksčiau nėra pasitaikę. Pajutus vieną ar kelis šių simptomų, net jei jie praeina, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą.

Mirtingumas po išeminio insulto, kai užsikemša kraujagyslė, siekia vos apie 10 proc. Likusieji išgyvena, bet lieka daugiau ar mažiau suluošinti. Po hemoraginio insulto, kai kraujagyslė plyšta ir smegenis užlieja kraujas, mirtingumas siekia 40 – 50 proc. Prieš šiuos insultus dažniausiai įspėjamųjų požymių nebūna, bet ligonius iki tol dažnai vargina aukštas kraujospūdis.

Išeminio insulto gydymui pastarąjį dešimtmetį sėkmingai taikomas metodas – trombolizė, arba specialių vaistų suleidimas. Jie atkemša kraujagysles ir atkuria kraujo tekėjimą į galvos smegenis. Tai užkerta kelią dideliam insultui.

Kliūtis platesniam šio metodo taikymui – labai trumpas laikotarpis, per kurį jį reikia atlikti, tai yra ne vėliau kaip per 3 valandas po pirmųjų simptomų. Ligonis turi suspėti atvykti į specializuotą įstaigą, gali ir pats, nelaukdamas greitosios pagalbos.

Dažnai ištikus išeminiam insultui, kad jis nesikartotų, atliekamos pažeistos miego arterijos operacijos. Po hemoraginio insulto taip pat atliekamos neurochirurginės operacijos, tačiau jos ne ką tepadeda, ligonius ilgam gali ištikti koma arba žmonės tampa neįgalūs.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.