Kaimiečiai neskuba apriboti vištų laisvės

Pakaunės kaimuose žmonės neišsižada naminių gyvūnų laikymo ilgamečių įpročių. Nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuo vakar uždraudė lauke laikyti paukščius, didžioji dalis kaimo gyventojų vištoms, antims ir kitiems naminiams sparnuočiams vis dar leidžia vaikštinėti po erdvius kaimo sodybų kiemus.

Nesilaikantiems įsakymo gresia iki 5 tūkst. litų bauda arba paukščių konfiskavimas, tačiau baudos įsigalios penktadienį, kai sprendimą paskelbs „Valstybės žinios”.

Paukščius – į puodą

Ne vienas Patamulšėlių (Kauno rajonas) kaimo gyventojas augina naminius paukščius, tai matyti vos įvažiavus į kaimelį. Erdviuose sodybų kiemuose vaikštinėja vištos, žąsys, antys ir kiti naminiai paukščiai. Greta jų lizdus suka ir laukiniai sparnuočiai – kovai, varnos, žvirbliai, zylės. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ne kartą yra perspėję, kad naminius paukščius reikėtų apsaugoti nuo kontaktų su laukiniais sparnuočiais.

Bent jau šio kaimo gyventojams tokie perspėjimai, regis, nė motais. Iš suklypusios trobos išėjęs Darius Juozynas prisipažino girdėjęs, kad specialistai ragina uždaryti naminius paukščius, tačiau bent kol kas sako neketinantis to daryti. „Liko vos viena višta, kam ją uždaryti?” – klausė vyras, po kiemą vaikydamasis dedeklę.

Paklaustas, ką ketina daryti su paskutine savo višta, vyras išpūtė akis: „Ką čia darysi, į puodą, ir viskas”. Kaimietis sakė neketinąs tikrinti vištos mėsos, nes per televiziją girdėjo, kad gerai pakaitinus mėsą žūva visos infekcijos. „Krosnį kūrenu visą dieną, įmesiu į puodą, tegu verda. Vakare nebebus likę jokių parazitų”, – kalbėjo vyras ir iš karto pridūrė pavasarį neketinąs pirkti viščiukų.

„Dabar su jais bus daugiau vargo nei naudos. Dar viena pabėgs, gausiu baudą, geriau ramia galva gyventi”, – ranka numojo vyras. Be to, jis pastebi, kad tvarte laikomos vištos deda gerokai prastesnės kokybės kiaušinius, o tokių esą galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. „Tai kam dar su jomis laiką gaišti?” – auginti naminių paukščių nebeketina D.Juozynas.

Baiminasi didelių baudų

Ir kituose pakaunės kaimuose iki šiol vaikštinėja naminiai paukščiai. Broniaus ir Adelės Žigaudų sodyboje – vos penkios vištos, tačiau ir jos iki šiol džiaugiasi laisve. „Tikiuosi, kad Lietuvoje nekils paukščių gripo epidemija, tačiau dėl to labai neramu”, – atsiduso žagarėlius kepusi A.Žigaudienė. Žiemą vištos retai padeda kiaušinių, tačiau pasivaikščiojusios tampa gerokai dėslesnės.

„Nežinau, kas bus, kai jas uždarysime. Nebeturime išeities, juk gresia 5000 litų bauda. Iš kur gausime tiek pinigų?” – už galvos stvėrėsi pensinio amžiaus moteris. Po kelių akimirkų ji pripažino, kad geriau nerizikuoti, todėl, kaip ir žiemą, kiaušinius žada pirkti parduotuvėje. Draudimas galios iki gegužės dvidešimtosios. Kai kurie kiti kaimiečiai kalbėjo apie galimybę per tris mėnesius naminiams sparnuočiams nukirsti galvas. „Kol dar sveiki, suvalgysime”, – sakė Valentinas Genaitis. Jo ūkyje – net 20 vištų, 5 žąsys ir 3 kalakutai. Ūkininkas pripažino abejojantis, ar paukščių gripas paplis ir Lietuvoje. „Pamenu, kad prieš kelerius metus visi baiminosi kempinligės. Niekas nepirko jautienos, tačiau nė vienas lietuvis taip ir nesusirgo”, – prisimena vyras ir iškelia versiją, kad dabar kilęs nerimas dėl paukščių gripo, matyt, naudingas tam tikroms interesų grupėms, ypač farmacijos pramonei.

Rengia gardus

Ūkininkė Janina Gerdvilienė pareigingesnė nei jos kaimynai. Vos per radiją išgirdusi raginimą uždaryti vištas, ji iš karto nuskubėjo į naminių paukščių aptvarą. „Iš ryto išmėžiau mėšlą, pakračiau šiaudų. Kelis mėnesius vištyčių nebeišleisiu”, – pravėrusi gardo duris tikino moteris. Ji sako tikinti, kad veterinarų perspėjimai rimti, esą niekas be pagrindo tokių priemonių nesiima.

Kelis dešimtmečius ūkininkaujanti moteris sakė nebeprisimenanti, kad kada nors anksčiau būtų imtasi panašaus pobūdžio saugumo priemonių. „Matote, kokie laikai atėjo. Plinta visokios choleros. Kai tik užeina koks maras, tai tuoj, žiūrėk, ir karas prasideda”, – samprotavo J.Gerdvilienė.

Tuo tarpu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas dar kartą pabrėžė, kad dėl kiekvieno nugaišusio įtartino laukinio paukščio atliekami tyrimai Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje, be to, gyventojai raginami pranešti ir apie įtartinus naminių paukščių nugaišimo atvejus.

Jis perspėjo gyventojus, kad neliestų kritusių paukščių, nelesintų jų ir neleistų prie vaikų, nes tai yra tiesioginis ligos šaltinis.

Anot K.Lukausko, šiuo metu svarstomos galimybės skiepyti paukščius, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Jį turėtų priimti 50 Europos šalių atstovai vasario 27-28 dienomis vyksiančiame susitikime Paryžiuje, šiuo metu realiausiai vertinama galimybė skiepyti egzotinius paukščius.

Grėsmė žmonėms nedidėja

Šiuo metu tarnyba rengia projektą, kuris siūlys laikinai sustabdyti paukščių žiedavimą, nes dabar kyla didelis pavojus užsikrėsti žmonėms.

Lietuvoje paukščių gripo atvejų kol kas nėra užfiksuota. Pranešta, kad Telšiuose nugaišusi laukinė antis nesirgo šia grėsminga liga. Iš viso nuo praėjusių metų spalio ištirta apie 900 paukščių.

Pasauliui siaubą keliantis paukščių gripas praėjusią savaitę priartėjo ir prie Europos, kai Vokietijai priklausančioje Riugeno saloje Baltijos jūroje buvo rasti nuo šio užkrato nugaišę paukščiai.

Mutuodamas paukščių gripo virusas H5N1 darosi vis pavojingesnis paukščiams, bet jo grėsmė žmogui kol kas nepadidėjo, sakoma Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pareiškime.

Nors žmonės virusu H5N1 užsikrečia labai retai, mokslininkai nuogąstauja, jog jis gali mutuoti taip, kad bus perduodamas iš žmogaus žmogui ir sukels pandemiją, per kurią žus milijonai.

Nuo viruso, kuris pastaraisiais mėnesiais buvo aptiktas Vakarų Europoje, Rusijoje ir Afrikoje, mirė 90 žmonių. Sveikatos apsaugos institucijų atstovai priversti sunaikinti milijonus paukščių, kad užkirstų kelią ligos plitimui.