Kauno biudžetas liudija apie didėjančias investicijas, naujas darbo vietas ir augančias žmonių pajamas
Kauno politikai rytoj žada tvirtinti 2006-ųjų miesto biudžetą. Šiemet planuojama, kad į jį įplauks net 511 milijonų litų.
Palyginti su pernykščiu biudžetu, tikimasi surinkti net 80 milijonų daugiau.
Ekspertų teigimu, lėšų numatoma gauti ir iš kitų finansinių šaltinių, todėl realiai Kauno valdžia ketina panaudoti apie 620 milijonų litų.
Vicemerė nestokojo optimizmo
Vakar oficialiai pradėjusios dirbti Kauno vicemerės Adelės
Echodienės rytoj laukia pirmasis išbandymas – biudžeto tvirtinimas. Iki šiol ji vadovavo Biudžeto ir finansų komitetui.
„Optimistinės prognozės nėra laužtos iš piršto. Sausį Kaune gyventojų pajamų mokesčio surinkta 2,2 milijono litų daugiau, nei planuota. Be to, metų viduryje miesto biudžetas turėtų dar labiau padidėti, nes kol kas neaišku, kiek gausime lėšų nuosavybės teisių atkūrimui”, – sakė politikė.
Pernai į Kauno biudžetą surinkta 10 milijonų litų daugiau, nei planuota, tačiau dar spalį Savivaldybės finansininkai nuogąstavo, kad pritrūks lėšų.
Ieško papildomų finansavimo šaltinių
Pasak Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus, darbo grupė, rengdama biudžeto projektą, iš įvairių Savivaldybės padalinių sulaukė paraiškų, kurių vertė 617 milijonų litų.
„Toks buvo lėšų poreikis. Vėliau teko apetitą sumažinti, todėl politikams ir siūlome tvirtinti 511 milijonų litų biudžetą. Tačiau bus ieškoma papildomų finansavimo šaltinių iš Europos Sąjungos fondų, Kelių priežiūros programos ir kt. Savivaldybė taip pat yra numačiusi imti nemažai paskolų”, – teigė vedėjas.
Dar šią savaitę miesto Taryba turėtų pritarti trims didžiulėms paskoloms. 10 milijonų litų žadama skolintis, kad būtų galima prisidėti prie ES remiamų projektų. Iš 14 milijonų litų paskolos ketinama finansuoti švietimo, kultūros ir sveikatos įstaigų remonto ir projektavimo darbus. Net 23 milijonai litų bus skirti Kauno miesto inžineriniams tinklams.
Dar 18 milijonų litų tikimasi gauti iš Kelių priežiūros programos.
Privatizavimo fondas senka
A.Laucius nesiryžo prognozuoti, kiek lėšų pavyks gauti iš ES fondų. Savivaldybė yra pateikusi ne vieną investicinį projektą. 4,6 milijonų litų reikėtų elektroninio bilieto projektui, Marvelės gatvės rekonstrukcijai – 9 milijonų litų, Europos prospekto sujungimo su „Via Baltica” projektavimo darbams – 1,8 milijono litų. Iš ES fondų tikimasi gauti ir 4,4 milijono litų, reikalingų troleibusų linijai į Šilainius nutiesti.
Nepaisant gerėjančių Kauno finansinių rodiklių, šiemet miestas nesulauks didesnės pagalbos iš Privatizavimo fondo. Pernai į jį surinkta beveik 29 milijonai litų. Tuo tarpu šiemet planuojama gauti vos 4,6 milijono litų pajamų.
Pasigedo socialinio būsto strategijos
Daugiau nei pusė miesto biudžeto (287 milijonai litų) bus skirta švietimui – mokyklų išlaikymui, mokytojų atlyginimams ir pan.
Iš Vyriausybės tikimasi gauti apie 4 milijonus litų, kurie bus skirti socialiniam būstui įsigyti. „Tai tęstinė programa, tačiau rengdami biudžeto projektą pasigedome aiškios socialinio būsto strategijos. Jau ne pirmus metus kalbama, kad Savivaldybė galėtų ne pirkti, o statyti butus. Tenka apgailestauti, kad Savivaldybės administracija neturi jokios strategijos. Tik ją parengę galėtume kreiptis į Vyriausybę dėl per mažų kvadratinio metro įkainių. Tai būtina padaryti”, – teigė vicemerė A.Echodienė.
Šiemet nuspręsta daugiau lėšų skirti Teritorijų planavimo programai. „Pernai buvo numatyta milijonas litų, o šiemet 3,75 milijono. Tiesa, pernai papildomai ši programa finansuota iš Privatizavimo fondo. Tačiau nusprendėme, kad tikslingiau iškart numatyti visas reikalingas lėšas. Ypač aktualu, kad būtų parengti detalieji planai. Jų nebuvimas neretai sukelia nereikalingų ginčų”, – sakė Finansų skyriaus vedėjas A.Laucius.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė neseniai tapo vicemere, kuruojančia sportą, kultūrą ir socialinius reikalus. Iki šiol neretai A.Echodienės vadovaujamas komitetas nepritardavo vieno ar kito kultūrinio projekto finansavimui.
„Tiesiog jie būdavo blogai parengti. Ir dabar neprotegavau kultūros srities. Kadangi biudžetas didėja, galime daugiau lėšų skirti įvairioms sritims”, – sakė A.Echodienė. Kultūrai šiemet žadama skirti net 4 milijonais litų daugiau nei pernai – 17,38 milijono litų.
Rimtų pasiūlymų neišgirdo
Pastaruosius dvejus metus Kauno biudžetas patvirtinamas be jokių ginčų. Pasak Finansų skyriaus vedėjo, ir šiemet iš politikų priekaištų nesulaukta. Specialiai sudarytoje darbo grupėje dirbo įvairių partijų atstovai.
A.Echodienė taip pat teigė, kad biudžeto projektas buvo prieinamas visiems miesto Tarybos nariams, tačiau racionalių pasiūlymų specialistai neišgirdo. Tiesa, vicemerę nustebino kai kurių politikų smulkmeniški pasiūlymai.
„Neatmetu galimybės, kad kai kurie kolegos pradės diskusijas miesto Tarybos posėdyje. Nesolidu ginčytis dėl 30 ar 50 tūkstančių litų. Juolab neišgirdome aiškaus motyvo, kodėl šias lėšas derėtų perskirstyti”, – sakė politikė.
„Kauno dienos” žiniomis, miesto Tarybos narys Eligijus Dzežulskis-Duonys pareikalavo, kad Bendrijų rėmimo fondui papildomai būtų skirti 50 tūkstančių litų. Pernai šiame fonde buvo vos 100 tūkstančių litų. Šiemet ši suma šoktelėjo iki 300 tūkstančių litų.
„Jeigu kiekvienas politikas pradėtų tokius smulkius žaidimus, biudžeto niekada nepatvirtintume”, – sakė vienas Savivaldybės finansininkas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.
Jaučiamas ekonominis augimas
2003-aisiais buvo patvirtintas 365 milijonų litų biudžetas, tačiau negauta net 8,7 milijono litų pajamų. 2004 metais miesto biudžetas šoktelėjo iki 419 milijonų litų. Be to, pirmą kartą jis buvo viršytas 7 milijonais litų. Pernai politikai patvirtino 431,5 milijono litų biudžetą, tačiau gauta net 10,2 milijono litų neplanuotų pajamų.
„Šie skaičiai geriausiai parodo, kad Kaune daugėja investicijų, kuriamos naujos darbo vietos. Analizavome ir kitus rodiklius, todėl drąsiai galima sakyti, kad miestas atsigauna”, – tvirtino vicemerė.