Grėsmingai plintanti pasiutligė kelia susirūpinimą specialistams: pasiutligės židiniai jau skaičiuojami šimtais. Vien Klaipėdos rajone pernai užregistruotas rekordinis laukinės faunos susirgimų pasiutlige skaičius – 110. Dėl kontaktų su pasiutusiais gyvūnais teko skiepytis net 443 žmonėms.
Šiemet rajone vien per sausio mėnesį nustatyti 33 šios žmogui pavojingos ligos atvejai. Pasiutlige užsikrečia vis įvairesnės gyvūnų, tarp jų ir naminių, rūšys, pavyzdžiui, triušiai.
Klaipėdos rajonas nustatomais pasiutligės židiniais pirmauja ne tik apskrityje, bet ir šalyje – pernai metų duomenimis, užėmė antrąją vietą po Vilniaus rajono. Šiemet pirmąkart rajone buvo nustatyti triušio ir avies pasiutligės atvejai. Vasario mėnesį Veiviržėnų seniūnijoje teko pasiskiepyti iškart net 20 žmonių, šventusių gimtadienį ir lietusių pasiutlige sergantį sukaktuvininko šunį. Į redakciją nekart skambinę žmonės piktinosi, kad nesiimama jokių rimtų priemonių pasiutligei sustabdyti.
„Gyvename priemiesčio kaime ir pas mus pilna valkataujančių šunų. Niekas jų negaudo. Po apylinkes yra privisę lapių, mangutų, kurie platina pasiutligę. Jų miškuose nemažėja. O mes tik ir girdime – skiepykit, žmonės, savo keturkojus ir pasiutligė jums bus nebaisi. Mes turime šunų veislyną, savo augintinius skiepijame ir prižiūrime. Bet kažkodėl mums neleidžia jų pardavinėti Klaipėdos turguje, sako, karantinas dėl pasiutligės, pardavinėti gyvūnų negalima. Net juokinga – kaip tie mūsų šuneliai turguje pasiutlige gali ką nors užkrėsti. Ar tuo karantinu veterinarijos tarnybos tik nedangsto savo neveiklumo? Ar ne didesnę grėsmę kelia miestų gatvėse ir kiemuose valkataujančios katės ir šunys?” – piktinosi viena iš mūsų skaitytojų, atėjusi įdėti skelbimą dėl šuniukų pardavimo.
Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža nesutinka su šios gyventojos nuomone, kad niekas nedaroma pasiutligei sustabdyti.
„Išties situacija dėl pasiutligės yra sudėtinga. Veterinarijos gydytojams tenka daug dirbti: agituoti žmones profilaktiškai skiepyti savo gyvulius, atlikti šį darbą, dalyvauti tiriant pasiutligės židinius, o tai pavojingas ir brangiai kainuojantis darbas. Ne vienam veterinarijos gydytojui jau teko pačiam vakcinuotis nuo pasiutligės”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Bauža. – Daug prisideda ir savivaldybių administracijos, ypač Klaipėdos rajono, kur kasmet yra patvirtinamos pasiutligės stabdymo programos, skiriamas finansavimas medžiotojams, kitiems programos dalyviams. Valkataujantys gyvūnai – tai savivaldybių, seniūnijų rūpestis. Klaipėdos apskrityje, kuri yra mūsų tarnybos aptarnaujama teritorija, išskyrus Klaipėdos miestą, nėra paskelbto karantino dėl pasiutligės, draudžiančio prekiauti turguose naminiais (išskyrus paukščius) gyvūnais. Skelbti karantiną ar ne – sprendžia teritorinė veterinarijos tarnyba.”
A. Bauža pastebėjo, kad pernai apskrityje gerokai daugiau paskiepyta nuo pasiutligės naminių gyvūnų, ypač šunų.
„Vis dėlto geriausia priemonė sustabdyti pasiutligės plitimą tarp laukinės faunos yra oralinė vakcinacija. Apskrityje tokia vakcinacija buvo vykdoma 2000 metais ir po metų labai sumažėjo susirgimų pasiutlige skaičius. Šiemet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradeda pasiutligės likvidavimo programą, kuri bus vykdoma už Europos Sąjungos lėšas. Už beveik 5 mln. litų yra įsigyta jaukų su pasiutligės vakcina, kurie bus pradėti mėtyti pasiutligės židiniuose jau kovo mėnesį. Šią programą numatoma vykdyti tol, kol pasiutligė bus likviduota, bet ne trumpiau kaip penkerius metus”, – sakė Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.