Profesorius D.Gartneris iš Mičigano universiteto padarė išvadą: amerikiečiai tunka dėl to, kad nuolat valgo mažai kalorijų turintį maistą.
Mažai kalorijų turinti dieta iš pradžių atrodo labai veiksminga, tačiau gerųjų jos rezultatų išsaugoti beveik niekuomet nepavyksta.
Sureaguoja paniškai
Kodėl taip atsitinka? Tai mėginta nustatyti tiriant organizmo reakcijas. Jei kasdienis žmogaus racionas toks, kad jis gauna 2500 kalorijų, tai pagal klasikinę liesėjimo metodiką, panorus „numesti” keletą kilogramų, jam bus siūloma sumažinti su maistu gaunamų kalorijų kiekį penktadaliu.
Kasdien nebegaunant įprastinio kalorijų kiekio svoris pradės mažėti. Paskui, nepaisant, kad dietos bus laikomasi, svoris mažėti nustos. Organizmas, kasdien tegaunantis 2000 kalorijų, mėgina jas panaudoti efektyviau ir svoris stabilizuojasi. Jei tokia mityba bus tęsiama, svoris vėl pradės augti.
Žmogaus organizmas rūpinasi savo išgyvenimu, tai vienas pagrindinių instinktų. Kai tik patiriami apribojimai, organizmas tai įvertina kaip grėsmę. Jei apribojimai trunka ilgesnį laiką, organizmas prisitaiko ir mažina energijos nuostolius. Net jei kalorijų kiekis bus sumažintas iki 1700, svoris nebūtinai vėl pradės kristi.
Užkoduota informacija
Senais laikais žmogaus galimybės pavalgyti priklausė nuo sausrų bei kitų neprognozuojamų netikėtumų ir badas buvo palyginti dažnas reiškinys. Informacija apie galimą badmetį glūdi žmogaus pasąmonėje ir išplaukia paviršiun, jei gaunamas bent menkiausias signalas apie tokią galimybę.
Žmogus turi tokį pat stiprų išlikimo instinktą, kaip šunys, kurie net dvėsdami iš bado užkasa į žemę kaulą. Kai organizmui nuolat trūksta energijos, stiprėja jo pasipriešinimas energijos išeikvojimui. Išmėginusieji kalorijas ribojančią dietą žino, kad du trys kilogramai, kurių atsikratyti pavyko per kelias savaites, lengvai atgaunami per savaitgalio vakarėlį ar pikniką, kai trumam leidžiama sau nukrypti nuo griežtos dietos. Būtent dėl to mėginantiesiems numesti svorį patariama niekuomet nepraleisti pietų ar vakarienės. Jei praleisite valgį bent kartą, organizmas sureaguos paniškai – kitą sykį jis pasistengs įsisavinti kuo daugiau, kad susidarytų rezervas tokiam kritiniam atvejui.
Moterims blogiau
Moterims svorį numesti yra sunkiau nei vyrams, nes jų organizme yra daugiau riebalinių ląstelių. Storėjama tuomet, kai riebalų ląstelės didėja ir kai daugėja jų pačių. Būtent tai ir yra dramatiška – kartą padaugėjus riebalinių ląstelių jos nebedingsta. Tyrimai parodė, kad riebalinių ląstelių kiekis didėja laikantis mažai kaloringų dietų. Moters organizmas į tai sureaguoja riebalinių ląstelių padaugėjimu. Todėl svoris atauga greičiau ir tampa net didesnis nei prieš dietą.
Mažai kalorijų turinti dieta tik sukuria lieknėjimo iliuziją ir yra visiškai neefektyvi. Ją net galima pavadinti pavojinga, nes ji skatina naujų riebalinių ląstelių atsiradimą. Kiekviena jų gali didėti, todėl pavojus nutukti taip pat padidėja. Ištyrus žmonių, turinčių 15-20 kilogramų antsvorį, mitybos įpročius, pastebėta, kad beveik visi ilgai mėgino laikytis mažai kalorijų turinčių dietų arba apskritai badavo.