2004 metų gegužę Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Muitinės departamentas buvo priverstas atleisti daugiau kaip pusę tūkstančio šalies muitininkų, dirbusių prie Latvijos ir Lenkijos sienų. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) tikisi, kad jai pavyks išvengti skausmingos etatų sumažinimo ir darbuotojų atleidimo procedūros.
Proga atsisveikinti su nesąžiningais darbuotojais
Pasak Muitinės departamento generalinio direktoriaus Rimučio Klevečkos, jau 2000-aisiais, kai paaiškėjo, kad šalis sėkmingai artėja prie narystės Europos Sąjungoje, muitinė viena pirmųjų pradėjo pasirengimo darbus. Vienas iš jų – suderinti Lietuvos ir europietiškus muitų įstatymus. Kitas – išspręsti kadrų pertekliaus klausimą.
„Narystė Europos Sąjungoje reiškia muitinės kontrolės prie vidinių sienų atsisakymą, todėl mums reikėjo suplanuoti labai
sklandų pasitraukimą nuo atveriamų Latvijos ir Lenkijos sienų. 2004 metų gegužės 1 dieną teko atleisti 400 muitinės darbuotojų. Dar prieš tai iš tarnybos atleidome 200 žmonių. Tad iš viso atsisveikinome su 600 darbuotojų”, – „Kauno dienai” sakė R.Klevečka.
Tačiau daliai Lenkijos ir Latvijos pasienyje dirbusių muitininkų vis dėlto buvo surasta naujų darbų. R.Klevečka neslepia, kad šios permainos padėjo muitinei apsišvarinti: „Tai buvo mums gera proga atsisakyti ne visai sąžiningų pareigūnų. O visiems kitiems, kurie atitiko keliamus reikalavimus ir kriterijus, mes ieškojome darbo vietų”.
Lenkų problemos -dar didesnės
R.Klevečka tvirtina, kad Muitinės departamento vadovybė tarėsi su kitomis tarnybomis, kad jos priglaustų pas save bent dalį sąžiningų darbuotojų. Pavyzdžiui, šiek tiek muitininkų užsivilko VSAT uniformas. Naujų darbo vietų sukurta ir pačioje muitinės sistemoje – atvėrus vidines Europos Sąjungos sienas, muitinėje buvo įsteigtos vadinamosios mobiliosios grupės, galinčios vykdyti užduotis visoje šalies teritorijoje.
Muitinės departamento vadovas pasakoja, kad kai kurios kitos senosios ir naujosios Europos Sąjungos valstybės prieš pusantrų metų susidūrė su dar didesnėmis kadrų pertekliaus problemomis. Pavyzdžiui, visos į bendriją įstojusios Čekijos sienos iš karto tapo vidinės. Vokietijos Rytų pasienyje iki tol dirbo apie 14 tūkst. muitininkų. Lenkija, kurios Vakarų ir Pietų sienos taip pat tapo vidinės, iki šiol neatleido prie jų dirbusių muitinės pareigūnų.
„Lenkai pasiūlė tiems muitininkams persikelti dirbti prie Rytų sienos, tačiau tai juk nėra taip lengva, kai žmogus gyvena su šeima, turi būstą. Stabdo ir kiti dalykai”, – sakė R.Klevečka.
Dabar Lietuvos muitinės sistemoje liko dirbti apie 2600 žmonių.
Narystė ES didelių permainų neatnešė
Vis dėlto R.Klevečka tikina, kad nenorėtų dar kartą patirti analogiško permainų laikotarpio.
„Tai labai sudėtingas procesas ir aš niekam nelinkėčiau jo antrą kartą pergyventi. Dabar, kai Lietuva pateks į Šengeno erdvę, mūsų kolegų iš pasienio tarnybos taip pat laukia didžiuliai išbandymai”, – perspėjo R.Klevečka.
Tačiau VSAT tikisi, kad jai 2007 metais, kuomet Lietuva planuoja prisijungti prie Šengeno sutarties, atversiančios lietuviams visišką laisvę judėti Europos Sąjungos teritorijoje, neteks atlikti jokių drastiškų personalo reformų.
„Dabar dar tik analizuojame poreikius, aiškinamės, kiek ir kokių pareigūnų mums reikės, tačiau daug kas priklausys nuo to, kokios papildomos funkcijos mūsų tarnybai bus priskirtos įstatymais. Tačiau pagrindinė koncepcija yra tokia, kad mes neplanuojame atleisti nė vieno žmogaus”, – tvirtai pareiškė ir vėliau dar kelis kartus pokalbio metu pakartojo VSAT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskas.
VSAT, priešingai nei kolegas iš Muitinės departamento, kol kas ypatingai nepajuto permainų, įvykusių 2004 metų gegužę.
Trūksta darbuotojų
Pasak R.Pukinsko, tiems pareigūnams, kurie po prisijungimo prie Šengeno erdvės norės pereiti dirbti į kitus VSAT padalinius, saugančius išorines Europos Sąjungos sienas, bus sudaryta tokia galimybė. Kitiems bus stengiamasi rasti darbo jų gyvenamojoje vietoje.
„Tarkime, toks teorinis pavyzdys – atitolintai sienos kontrolei kokioje nors teritorijoje reikės penkiasdešimties žmonių. Štai tokiuose padaliniuose ir bus darbo tiems, kurie dabar saugo Latvijos ar Lenkijos pasienį”, – sakė R.Pukinskas.
VSAT turi dar vieną kozirį, leisiantį lanksčiai išspręsti kadrų problemą – šiuo metu tarnybai trūksta žmonių, tad jeigu Lietuva sėkmingai įvykdys Šengeno sutarties pasirašymui keliamas sąlygas, dalis vidines Europos Sąjungos sienas saugančių pasieniečių, jeigu neprieštaraus, galės būti perkelti į įvairias vakansijas kitose vietose. Ir tam nereikės kurti jokių papildomų etatų ar tarnybos vietų.
„Mūsų tarnybai šiuo metu trūksta žmonių, užpildyti ne visi etatai, todėl mums brangus kiekvienas darbuotojas. Taip pat ir tie, kurie dirba Lenkijos ir Latvijos pasienyje”, – tvirtina R.Pukinskas.
Be to, pasak R.Pukinsko, nuolat vyksta ir natūrali kadrų kaita, dalis žmonių patys išeina į kitą darbą, dalis pasitraukia į pensiją.
Galvoja apie mobiliąsias grupes
Prisijungus prie Šengeno sutarties, Lietuvos sienos su Latvija ir Lenkija galutinai atsivers, tačiau, pasak R.Pukinsko, jos neliks visiškai „plikos”.
„Vis vien bus vykdomas operatyvinis darbas, vyks žvalgybinė veikla, kažkiek pareigūnų liks ir čia. Juk ir kitose Europos Sąjungos valstybėse nėra taip, kad vidiniuose pasieniuose visiškai nebeliko pasieniečių. Draudžiami dalykai – ginklai ar narkotikai – gali būti gabenami ir Europos Sąjungos viduje. Tad kažkam reikės tokius gabentojus gaudyti”, – tvirtina R.Pukinskas.
VSAT svarsto galimybę tokiam darbui Muitinės departamento pavyzdžiu steigti analogiškas mobiliąsias grupes, tikrinančias operatyvinę informaciją ir atliekančias netikėtus patikrinimus.
VSAT žinioje turėtų išlikti ir ties vidinėmis sienomis stovintys pasienio kontrolės punktų pastatai bei kita infrastruktūra. Jiems prižiūrėti taip pat bus reikalingi žmonės.
Tiesa, dėl kol kas ne itin Lietuvai palankių Šengeno sutarties šalių ekspertų vertinimų gali būti ir taip, kad kitais metais mūsų šalis dar nebus pakviesta pasirašyti šios sutarties. Tuomet visa VSAT kadrinė pertvarka nusikeltų toliau į ateitį. Šią vasarą į Lietuvą atvyks ekspertų iš Europos grupė, nuo kurios sprendimo ir priklausys, ar jau kitąmet tapsime Šengeno erdvės piliečiais.