Valstybė savo gyventojus apkrauna dvigubais ar net trigubais mokesčiais, o šalį valdantys klerkai taškosi pinigais.
Nepagrįstai išpučia
Valstybinės įstaigos ar valstybės kapitalo turinčios įmonės vaikosi pelnų, nepaisydamos klientų interesų.
Žmonėms tenka ne tik išlaikyti valstybės įstaigas, bet ir dar mokėti už jų teikiamas paslaugas. Dažniausiai tos paslaugos būna monopolinės – alternatyvos nėra. Žmonės privalo pirkti valstybės įmonių teikiamas paslaugas, nes tai numatyta įstatymuose. Pavyzdžiui, piliečio prievolė turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Įstatymai taip pat įpareigoja įregistruoti nekilnojamąjį turtą, prieš įsidarbinant pasitikrinti sveikatą.
Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius „Klaipėdai” tvirtino, jog valstybės įstaigos, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, gali imti mokesčius už kai kurias paslaugas. Tačiau įkainiai turi būti pagrįsti sąnaudomis.
„Tačiau valstybinių įstaigų vadovai pateiktose ataskaitose tas sąnaudas gali nepagrįstai išpūsti. Kai kurios įmonės net įsigudrina pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Valstybinė įmonė Registrų centras ima nepagrįstai didelius mokesčius. O įmonės vadovo atlyginimas siekia net 17 tūkstančių litų. Vyriausybė prieš kelerius metus šį procesą buvo sureguliavusi. Tačiau ji neprižiūri, kaip vykdomas nutarimas”, – teigė parlamentaras.
Atlyginimai šokiruoja
Keliolika tūkstančių litų siekiančiu atlyginimu gali pasigirti ne tik Registrų centro, bet ir kitų valstybinių įmonių vadovai.
Valstybės kontrolė neseniai atliko auditą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kiek uždirba valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų bei bendrovių, kurių akcijų kontroliniai paketai priklauso valstybei, vadovai. Rezultatai stulbinantys: kai kurie vadovai uždirba gerokai daugiau nei prezidentas, o vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimai skiriasi keliolika kartų. Šių asmenų algos išauga dėl mokamų nemažų priedų ir premijų.
Tokių nepagrįstai didelių atlyginimų našta gula ant kiekvieno mokesčių mokėtojo pečių, nes klerkų algoms pinigai skiriami iš valstybės biudžeto.
„Pamatėme, jog darbo sistemoje yra didelė skylė. Viešųjų įstaigų vadovų darbo užmokesčio tvarka reglamentuojama paviršutiniškai, todėl yra galimybė piktnaudžiauti”, – įsitikinęs A.Skardžius.
Po šio audito Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei užtikrinti efektyvesnį tokių įstaigų ir įmonių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtų lėšų panaudojimą.
„Vyriausybei tokį pasiūlymą Seimas buvo pateikęs ir anksčiau. Tačiau į jį neatsižvelgta. Akivaizdu, jog Vyriausybė neatlieka savo pareigų. Tačiau jei ministrų kabinetas dar turi savigarbos, po šio audito tikrai privalės imtis skubių veiksmų. Kita vertus, galbūt reguliuoti užmokesčio skyrimo tvarką nenaudinga, nes tose įmonėse susodinti savi žmonės”, – teigė Audito komiteto pirmininkas.
Dar vienas būdas sustabdyti tokią netvarką – informaciją apie darbo užmokestį skelbti viešai. Pasak A.Skardžiaus, viešumas neleistų valstybės kontroliuojamų bendrovių vadovams vienašališkai didinti algų ir pasiskirti dideles premijas.
Kaltino Vyriausybę
Valstybinės įmonės ar valstybės kapitalo turinčios bendrovės gali taškytis pinigais, nes niekas jų nekontroliuoja.
„Įstatymuose numatyta, jog įstaigos privalo atsiskaityti ministerijoms, kurios kuruoja jų veiklą. Tačiau tokie atsiskaitymai – kol kas tik didelė svajonė. Maža to, už praėjusius metus neatsiskaitę asignavimų valdytojai reikalauja vis didesnių lėšų iš valstybės biudžeto. O pagrįsti, kodėl reikia daugiau pinigų, neskuba. Taip būti negali, nes kalbame apie valstybės lėšas, kurias sukaupia mokesčių mokėtojai”, – neslėpė A.Skardžius.
Jo teigimu, tokia situacija susiklostė, nes Vyriausybė dirba neefektyviai. Tačiau A.Skardžius tikino, jog politinės valios užteks ir valstybės įmonės galiausiai bus priverstos informuoti apie pajamas ir išlaidas. Kada tai bus – nežinia.
Žlugdo verslininkus
Iš mokesčių mokėtojų kišenės klestinčios valstybės monopolijos ne tik stengiasi pasipinigauti, bet ir atima duonos kąsnį iš verslininkų. Iš monopolinės veiklos gaudamos pajamų, tokios bendrovės gali mažesniais tarifais teikti paslaugas, iš kurių gyvena kai kurie smulkieji verslininkai. Vyriausybė kol kas nesiima priemonių riboti tokį kišimąsi į privatų verslą.
Be to, žlugdyti verslininkus padeda net savivaldybės. Konkurencijos taryba dažnai sulaukia verslininkų skundų dėl savivaldybių priimtų nutarimų, kuriais proteguojamos valstybės kapitalo turinčios įmonės.
Konkurencijos tarybos atstovės spaudai Palmiros Kvietkauskienės teigimu, jei tyrimo metu nustatoma, kad savivaldybės išties užkirto kelią konkurencijai, jos privalo pakeisti savo nutarimą.
Konkurencijos taryba sulaukia nemažai skundų ir dėl valstybės monopolijų dominuojančios padėties. Baudas teko mokėti Registrų centrui ir „Lietuvos paštui”. Dėl pastarosios bendrovės Konkurencijos taryba ir šiuo metu atlieka tyrimą. Aiškinamasi, ar, nepriimdamas sąskaitų už kai kuriuos komunalinius mokesčius, „Lietuvos paštas” nesinaudoja dominuojančia padėtimi.
Kenčia visi
JAV ekonominių tyrimų organizacijos paskelbti naujausio tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuva yra ekonomiškai beveik laisva šalis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidento Remigijaus Šimašiaus teigimu, mūsų šaliai tapti ekonomiškai laisva trukdo valstybės išlaidavimas, mažas biurokratijos efektyvumas, išplitusi korupcija, vis dar nepakankamai patikima teismų sistema, įvairios kliūtys užsienio investuotojams.
Ekonomiškai laisviausios šalys yra laikomos ir konkurencingiausiomis. Lietuvoje konkurencijai kelią užkerta valstybės monopolijų privilegijos.
R.Šimašiaus žodžiais, jei valstybė panaikintų savo monopolijas, sumažėtų ir išlaidavimo mastai, nes nebereikėtų finansuoti valdiškų įmonių.
„Nemanau, jog privatizavus monopolijas išaugtų teikiamų paslaugų kainos. Jas reguliuoja ne įstatymai, o konkurencija. Be to, valstybei panaikinus savo monopolijas, tikriausiai sumažėtų ir šešėlinės ekonomikos pavyzdžių. Žmonės paslaugas galėtų įsigyti oriai. Tačiau daugelis Seimo narių pasisako prieš privatizavimą”, – sakė R.Šimašius.
Prieš valstybės monopolijų privatizavimą pasisako ir Seimo narys A.Skardžius. „Privatizuodami valstybės monopolijas prarandame pajamų, nes pelnas dažniausiai iškeliauja į užsienį. Pjauname žąsį, kuri deda auksinius kiaušinius”, – sakė Audito komiteto pirmininkas.
Jo teigimu, patirtis rodo, kad, privatizavus savo monopolijas, valstybė susikuria problemų, kurių nebesugeba išspręsti. Taip yra ir su „Mažeikių nafta”, „Lietuvos dujomis”, skirstomaisiais elektros tinklais.
Valstybė privatizavo ir naujienų agentūrą „Elta”, kuri vėl buvo perparduota. „Elta” yra sukaupusi nacionalinę vertybę – nuotraukų archyvą. Naujieji savininkai net už pinigus neleidžia naudotis šiuo archyvu toms žiniasklaidos priemonėms, kurias jie laiko konkurentais.
Pasak A.Skardžiaus, parduodant tokius objektus kaip „Elta”, privatizavimo sutartyse turi būti numatyti saugikliai. Tačiau to nebuvo padaryta.
Blogiausia, kad per tokius „neapsižiūrėjimus” yra smukdomi visi vartotojai.