Niekam nereikia pigių ir šiltų langų

Išradėjas, prieš keliolika metų užpatentavęs sovietinių langų renovacijos metodą, pralaimi plastikinių langų gamintojams

„Telšiuose šiluminių tinklų avarijos buvo galima išvengti, jei vietinė valdžia būtų sureagavusi į mano pasiūlymą renovuoti sovietinio tipo medinius langus. Nebūtų reikėję neleistinai daug temperatūrą kelti arba bent nebešildomuose butuose kelias paras temperatūra nebūtų taip nukritusi, kad radiatoriai susproginėtų“, – sako Stanislovas Kalvaitis, prieš dešimtį metų užpatentavęs paprastą ir nebrangią langų šiltinimo metodiką.

Dešimt metų kantrybės

Aviamodeliavimo inžinierius S.Kalvaitis, atsitiktinai aptikęs būdą būstui šiltinti, neslepia apmaudo dėl to, kiek nepagrįstai daug nepasiturintys žmonės priversti išleisti langams keisti. Ką ir sakyti apie Lietuvoje neįkurtas darbo vietas ir milijonus litų, kurių netenka valstybė.

„Jau 1996-aisiais aš užpatentavau daug šiltesnį langą, o jo patobulinimo kaina – 60 litų vienam kvadratiniam lango metrui. Nepatingėjau, apvažiavau nemažai Lietuvos ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, dalyvavau konkursuose, tačiau juos laimi plastikinių langų gamintojai, kurių langai ne tik brangesni, bet ir šaltesni“, – pasakoja S.Kalvaitis.

Jis teigia, kad jo metodu renovuoto lango stiklo šiluminė varža yra beveik dvigubai didesnė nei stiklo paketo, kuris sukurtas šiltesnio klimato šalims. Žmogus rodo ir dokumentą – Statybos ir architektūros institute išduotą pažymą. Stebisi, kad konkursų keisti langus mokykloms, ligoninėms bei kitiems valstybiniams objektams rengėjai visiškai neatsižvelgia į dar 1992-aisiais Vyriausybės priimtus reikalavimus langų šiluminei varžai. Ką ir sakyti apie lango rėmą – senasis medinis beveik trigubai šiltesnis už plastikinį. Tereikia įveikti jo nesandarumą.

Genialu tai, kas paprasta

S.Kalvaitis turi demonstracinį renovuoto lango pavyzdį – sename mediniame lange tarp dviejų stiklų ištempiama plonytėlė beveik nematoma plėvelė, o lango kraštai aptraukiami šiltinančia juostele, kuri įvilkta į specialios plėvelės „kojinę“.

Sandarinimo juostelė, darinėjant langą, netrupa, jos medžiaga nesudrėksta, o plyšelių dėl išsikraipiusios medienos nebelieka. Plėvelė sulėtina šilto vidaus bei šalto išorės oro apykaitą ir šiluminiai nuostoliai akivaizdžiai sumažėja.

Pinigus taupantys žmonės seniai kamšo ir užklijuoja langų plyšius, o stiklus iš vidaus ar net išorės aptraukia šiltnamiams skirta plėvele. Tačiau S.Kalvaičio pasiūlytas metodas pranašesnis tuo, kad netrukdo patalpų vėdinti, o sandarinimas yra estetiškas.

„Anksčiau aš savo maždaug šimto kvadratinių metrų ploto namui apšildyti sunaudodavau 5-6 tonas akmens anglių. Dabar man pakanka trijų priekabų alksnio malkų, nors šildau namus negailėdamas. Per šalčius namie – 23-24 laipsniai šilumos, prieš naktį gerai išvėdiname, o rytą atsikėlus – kambariuose plius septyniolika. Anksčiau per naktį temperatūra nukrisdavo iki 8-7 laipsnių“, – pasakoja išradėjas.

S.Kalvaitis už idėją yra dėkingas viduržiemį išdužusiam savo namų langui. Vakare nebebuvo ką daryti, todėl namie turėta aviamodeliavime naudojama plėvele lygintuvu apklijavo lango rėmą. Rytą nustebo, kad tame kambaryje šilumos yra 4 laipsniais daugiau nei kituose, kur stiklai buvo sveiki. Paskui jis ne vienerius metus „atidirbinėjo“ langų renovavimo metodiką bei mėgino atkreipti įvairių valstybės institucijų dėmesį į savo išradimą, kuris, jo nuomone, būtų naudingas visiems.

Lietuvoje prieš keliolika metų buvo daugybė nesandarių standartinių langų, tad juos renovuojanti įmonė būtų klestėte klestėjusi.

Niekam neparūpo

„Prieš devynerius metus pamaniau, kad žmonės netiki mano išradimo efektyvumu ir tai įrodančiais dokumentais. Tada sukūriau keletą brigadų, kurios renovavo langus pagal užsakymus. Meistrai uždirbdavo 1,5-2 tūkstančius litų per mėnesį, o tais laikais tai buvo didžiuliai pinigai. Jei visa Lietuva būtų susidomėjusi pigiu būdu apsišiltinti, gal tiek geras rankas turinčių vyrų nebūtų išvažiavę dirbti į užsienį. Tačiau mano langų neprireikė mokykloms ir biudžetinėms organizacijoms, kurios, regis, turėtų taupyti pinigus. Konkursus kažkodėl laimi plastikinių langų gamintojai, nors jie siūlo šiltesniajai Europos daliai sukurtus langus – nuostatuose kažkodėl nekeliamas reikalavimas šiluminei varžai“, – skėsteli rankomis S.Kalvaitis.

Kai taip yra, ir didelių užsakymų viltis nebėra prasmės, sukurtos langų renovavimo brigados iširo. Karmėlavos seniūnijos pastate jau šeštą žiemą džiaugiamasi S.Kalvaičio metodu renovuotais langais. „Mūsų patalpose – 18-20 laipsnių šilumos. Kol langai buvo nesutvarkyti, tebūdavo 12-14 laipsnių, todėl beveik visą žiemą tekdavo papildomai šildytis tepaliniais radiatoriais. Dabar juos sunešėme į archyvo patalpas ir ištraukiame tik tuomet, kai šildymo katilas išsijungia. Langų renovacija mums jau labai seniai atsipirko“, – sako Karmėlavos seniūnas Juozas Mozeris. Seniūnija – prie pat judraus kelio, tad sunku nepastebėti, kad langai su nuo šalčio saugančia plėvele neblogai slopina ir triukšmą.

Išmėginusieji vertina gerai

S.Kalvaičio metodu renovuoti langai ir Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus viršininko Algio Vaitiekūno namuose. „Kai langai buvo sutvarkyti, skirtumą pajutome iškart. Tačiau dabar tų langų jau nebėra. Namo bendrija pasiėmė Pasaulio banko paskolą ir kompleksiškai renovavome visą namą, langai buvo pakeisti plastikiniais. Sunku palyginti, nes dabar sandarūs viso namo, įskaitant laiptinę, langai“, – sako energetikas.

Kauno 2-oji klinikinė ligoninė taip pat pergyvena langų keitimo plastikiniais metą. „Iš pradžių, kai senuosius langus renovavo, buvo labai gerai, tačiau vėliau kai kur plėvelė sutrūko ir vėl pasidarė šalta“, – sako ligoninės ūkio dalies vedėja Loreta Stanionytė.

Ligoninės vyr. inžinierius Vitas Ščebeda sako, kad prieš penkerius metus plastikiniai langai ligoninei buvo pernelyg brangūs. Pasinaudota galimybe viename korpusų renovuoti senuosius langus S.Kalvaičio metodu.

„Žmonės iškart pajuto skirtumą, nes ligoninės korpuse, kurį tarpusavyje vadiname veteranų, pasidarė žymiai šilčiau. Kiek sutaupėme šilumos, nežinau, nes neturime apskaitos pagal atskirus korpusus. Dabar gavome pinigų ir keičiame langus plastikiniais, nes renovuoti juk nebus ilgaamžiai. Tačiau, reikia pripažinti, penkerius metus jie tikrai išlaikė“, – sako V.Ščebeda.

„Mano namuose langai pagal S.Kalvaičio metodiką renovuoti prieš septynerius metus. Jie tarnavo mažiausiai penkerius, nes dabar dalį jų jau pasikeičiau plastikiniais. Tie langai tikrai buvo efektyvūs, nors skaičiais to išreikšti negaliu, gyvenome daug šilčiau. Vienintelė silpna vieta yra plėvelė, kuri, neatsargiai valant langus, gali sutrūkti“, – sako Kauno rajono švietimo skyriaus vedėjas Valerijus Makūnas.

S.Kalvaitis teigia, kad jo metodu renovuoti langai turėtų laikyti bent dešimt metų, nes tiek jie atlaikė jo namuose. Langus reikėtų valyti tik iš išorės, nes plėvelę išties reikia saugoti nuo pažeidimų. Vėliau reikėtų plėveles pakeisti, tačiau plastikiniai langai tai pat nėra amžini.

„Mediniai langai išlaiko ne mažiau kaip 50 metų. Tik turi būti perdažomi ir renovuojami kas 12 metų, o plastikinių langų rėmai turi būti keičiami kas 15 metų. Esu restauravęs medinius langų rėmus, eksploatuotus 30 metų, tereikėjo pakeisti išorinio lango rėmo apatinę dalį. Renovacija mano metodu atsiperka per vieną kūrenimo sezoną, o kiti devyni duoda vartotojui pelną“, – teigia S.Kalvaitis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.