Klaipėdos regiono žvejai sunerimę dėl Šilutės rajono polderiuose po ledu galinčių uždusti žuvų. Klaipėdos regiono aplinkosaugininkai didelės problemos dėl verslinių žuvų bent šiuo metu nemato. Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos apsaugos agentūros atstovai mano, kad pats metas imtis žuvų gelbėjimo priemonių, nors kritusių žuvų atvejų dar neužfiksuota.
Šiuo metu ledo storis kai kuriose Lietuvos vietose yra 80 cm. Negana to, gerokai pasnigus virš ledo susidarė sniego pluta, neleidžianti prasiskverbti dienos šviesai, kurios reikia fotosintezės procesui. Todėl vandens augalai nebeišskiria deguonies, tik patys jį naudoja. Dėl deguonies stygiaus kyla grėsmė žuvims uždusti. Beje, Lietuvoje prieš 6 metus buvo sudarytas 300 ežerų ir tvenkinių, kuriuose dėl storo ledo ir sniego pradeda dusti žuvys, sąrašas. Iš Klaipėdos regiono vandens telkinių į jį įtraukti Šilutės polderiai.
Aplinkos ministerijos duomenimis, neseniai Šilutės rajono polderiuose deguonies kiekis jau buvo pasiekęs kritinę ribą. Dėl šios problemos vasario 11 d. Šilutės rajono savivaldybėje buvo sušauktas ekstremalių situacijų valdymo centro posėdis, imtasi tam tikrų priemonių.
Kintų karpyno UAB „Kintai” direktorius Rimgaudas Višinskas „Vakarų ekspresui” patvirtino, kad karpyne žuvys nedūsta. Jis turi hidroįrenginius, kurių dėka jos aprūpinamos deguonimi.
Žvejai laukia akcijos
Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra” pirmininkas Virginijus Domarkas, paklaustas, kokių priemonių imasi žvejai žuvims, dūstančioms po ledu polderiuose, gelbėti, „Vakarų ekspresui” sakė, jog žvejai laukia, kol Aplinkos ministerijos institucijos paskelbs, kad prasidėjo masinis žuvų dusimas po ledu, praneš apie jų gelbėjimo akciją.
Pasak V. Domarko, žvejai įtaria, kad žuvų dusimas jau prasidėjo kai kuriuose uždaruose, vadinamuosiuose vasaros polderiuose. Reikėtų pradėti gelbėjimo darbus, gręžti skyles ir pan. Tačiau yra manančių, kad skylių gręžimas gali netgi pabloginti situaciją, kad prasidėjus žuvų dusimui reikia po ledu pūsti deguonį, aeruoti vandenį.
V. Domarko manymu, aplinkosaugininkai turi pranešti įmonėms, kurios nuomoja žvejybos plotus, kokių priemonių būtina imtis. „Lampetros” pirmininkas paprašė savo įmonių atstovų apie tai pasiteirauti aplinkosaugininkų.
„Aplinkosaugininkai turėtų nustatyti, kad deguonies kiekis po ledu yra pasiekęs kritinę ribą, tada skelbti žuvų gelbėjimo akciją. Tada ne tik žvejai verslininkai, bet ir visi žmonės galėtų eiti kirsti eketes, traukti žuvis su tinklais, kad jos nesupūtų po ledu. Kol tokia akcija nepaskelbta, kritinė riba dar nepasiekta”, – sakė V. Domarkas.
Po ledu – neverslinės žuvys
Polderiuose yra kuojų, karšių, lynų, karosų, šiek tiek lydekų. Verslines žuvis, pasak V. Domarko, žvejai rudenį arba pavasarį išgaudo. Lieka ne verslinio dydžio žuvų, kurių dabar ir yra po ledu.
Prieš kelerius metus asociacija imdavosi perkelti neverslines žuvis, sugautas smulkiais tinklais, į upes. Pastaruoju metu toks darbas nebeatliekamas. Pasak V. Domarko, jeigu žvejai būtų įpareigojami perkelti neverslines žuvis, jie, ko gero, atsisakytų žvejoti polderiuose, nes jiems neapsimokėtų dėl juose uždirbamo vieno kito tūkstančio litų per metus, vykdyti tūkstančiais kainuojančius darbus.
Vieni žvejai – bejėgiai
Pasak „Lampetros” pirmininko, žvejai jau ragina žmones važiuoti ir gelbėti žuvis. Jo teigimu, vieni žvejai negali išgelbėti dūstančių žuvų.
Anot V. Domarko, šiuo metu seklesniuose polderiuose ledas gana storas, gali būti iki pat dugno arba yra vos ne metro storio. Tad žvejys su savo pjūkleliu negali iškirsti net normalios eketės. Šilutės rajono polderiai užima keliolika tūkstančių hektarų, tad žvejų įmonės nėra pajėgios su tuo susidoroti. Be to, žvejai neturi brangiai kainuojančios specialiai tam skirtos įrangos, specialaus transporto, kurio reikia sniegui nuo ledo nustumti, ir t. t.
Pasak V. Domarko, net vienos dienos darbas gelbėjant žuvis gali kainuoti šimtus tūkstančių litų, tad šia ekstremalia situacija turėtų rūpintis Vyriausybė ir skirti šiam tikslui pinigų.
Pasidomėjome, kas ir kada turi paskelbti žuvų gelbėjimo akciją, kad jas būtų galima gaudyti be jokių leidimų.
Padėtį vertina trejetu
Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas „Vakarų ekspresui” sakė, kad padėtis regione nėra itin prasta, nes uždarų vandens telkinių jame nėra. Polderius galima atidaryti ir išleisti žuvis. Situaciją polderiuose jis pagal penkiabalę sistemą įvertino trejetu.
Jo teigimu, deguonies matavimai tuose vandens telkiniuose, kur gali būti didžiausias pavojus, atlikti ir išsiųsti Aplinkos apsaugos agentūrai. Pasak jo, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas neprivalo skelbti jokių akcijų. Tiesa, savivaldybės yra įspėtos, kad reikėtų imtis prevencinių priemonių – valyti sniegą nuo ledo, kirsti eketes.
Sprendimai – vietoje
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojas Alfredas Vaišnoras „Vakarų ekspresui” patvirtino, kad informaciją apie padėtį regionuose agentūra gavo.
Pasak valdininko, regionų aplinkosaugininkai stebi situaciją, matuoja deguonies kiekį, apie padėtį informuoja verslininkus ir savivaldybes. Kol kas žuvų kritimų nenustatyta, tačiau pavojus išlieka. Todėl siūloma imtis visų priemonių net žvejams mėgėjams, jau nekalbant apie vandens telkinių nuomininkus, šeimininkus ar valdytojus, kurie privalo tuo rūpintis, kad būtų išvengta nuostolių.
A. Vaišnoro manymu, kokių priemonių reikia imtis, turi būti nuspręsta vietoje. Pasak jo, priemonėmis privalo rūpintis tie, kurie naudojasi vandens telkiniais, , o visi kiti sudaryti sąlygas ir netrukdyti jas įgyvendinti. Esant būtinybei, jo nuomone, vietiniai regionų aplinkos apsaugos departamentai galėtų padėti organizuoti žuvų gelbėjimo darbus. Paklaustas, kas šiuo klausimu rūpinasi Aplinkos ministerijoje, atsakė, jog visas priemones koordinuoja Gamtos apsaugos departamentas.
Gelbėti turi įmonės
A. Vaišnoro žiniomis, Klaipėdos regione situacija nėra prasta, išskyrus Šilutės rajono polderius. Jam žinoma, jog dėl deguonies stygiaus juose buvo imtasi tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, atidaryti polderių vartai ir žuvys išleistos į Atmatą.
„Polderių šeimininkai, ten žvejojančios įmonės turi imtis priemonių, valyti nuo ledo sniegą, kirsti eketes, aeruoti vandenį, perkelti žuvis į kitus telkinius. Į pagalbą gali būti kviečiamos ir visuomeninės organizacijos, žvejų klubai”, – sakė agentūros direktoriaus pavaduotojas.
Vadovaujamasi ministro įsakymais
Besiaiškinant, kas turi skelbti žuvų gelbėjimo akciją, kai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas nurodė į Aplinkos apsaugos agentūrą, o pastaroji į Gamtos apsaugos departamentą, susidarė įspūdis, jog esant rimtam pavojui žuvys po ledu tiesiog uždustų besiginčijant, kas jas turi gelbėti.
Tačiau visus taškus ant „i” sudėliojo Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus viršininkas Vilmantas Graičiūnas.
Pasirodo, viskas yra numatyta ir reglamentuota specialiais aplinkos ministro įsakymais. Pasak V. Graičiūno, žvejai laukia, jog pagal 2003 metų ministro įsakymą dėl veiksmų esant ekstremaliai situacijai būtų paskelbta tokia situacija. Anot jo, ji skelbiama, jeigu viršijami 2000 m. Vyriausybės nutarimu nustatyti ekstremalių įvykių kriterijai. Šiuo atveju tokia situacija būtų, jeigu deguonies kiekis vandens telkiniuose būtų 2 miligramai viename litre.
Tada pradėtų veikti Aplinkos ministerijos Ekstremalių situacijų valdymo centras, kuriam vadovauja ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, tada situacija būtų skelbiama ekstremalia.
Pradėtas prevencinis darbas
V. Graičiūno teigimu, centras pradėjo prevencinį darbą, tačiau ekstremali situacija nepaskelbta. Jo manymu, ko gero, jos bus išvengta, nes bent jau kol kas padėtis nėra labai bloga. Jam suprantamas žvejų noras, kad tokia situacija būtų paskelbta, kad žuvų gelbėjimo darbus apmokėtų Vyriausybė, kad jie gautų kompensacijas. Pasak jo, žuvų gelbėjimo priemonės brangiai kainuoja, be to, jos ne visada yra efektyvios.
Centras, pradėjęs prevencinį darbą, įpareigojo regionų aplinkos apsaugos departamentus atlikti deguonies matavimus vandens telkiniuose, kuriuose deguonies kiekis gali pasiekti kritinę ribą. Jie turi atlikti stebėjimus ir apie situaciją informuoti vandens telkinių valdytojus, nuomotojus, žuvų plotų naudotojus, žvejojančias įmones.
Žuvų gelbėjimo darbus bet kuriuo atveju turi atlikti vandens telkinių savininkai, valdytojai, nuomotojai. Tai yra numatyta nuomos sutartyse ir kituose dokumentuose. Tai juos daryti įpareigoja ministro įsakymas.
Leidimai būtini
Pasak V. Graičiūno, pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintą tvarką leidimus verslinei žvejybai turi išduoti regionų departamentai. Kai žuvys po ledu pradeda dusti, jie turėtų leidimus išduoti labai operatyviai. Žvejai, gavę leidimus, turėtų būti įpareigoti neverslines žuvis perkelti į kitus telkinius. Tačiau, Gamtos išteklių skyriaus viršininko teigimu, leidimai žvejoti verslines žuvis bet kuriuo atveju būtų reikalingi. Žvejų mėgėjų šioje situacijoje neprireiktų, nes dūstančios žuvys tiesiog nekibtų.