Naujausiais duomenimis, Klaipėdos mokyklose mokosi jau 422 moksleiviai, kurių tėvai yra emigravę į užsienio šalis. Tai sudaro 1,6 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Numgaudienės, tokių vaikų nuolat daugėja.
Vedėjos teigimu, vaikai paliekami senelių, dėdžių ir tetų arba netgi kaimynų priežiūrai. Nemažai vyresniųjų klasių moksleivių paliekama apskritai be suaugusiųjų globos.
Tokia situacija kelia didelį nerimą mokyklų vadovams ir pedagogams.
„Tai iš tiesų didelė problema, – pripažįsta H. Zudermano vidurinės mokyklos direktorė Angelė Klitienė. – Šiuo metu mūsų mokykloje mokosi devyniolika vaikų, kurių abu tėvai išvykę dirbti į užsienį. O kiek dar yra tokių, kurių tik vienas iš tėvų išvykęs, net nežinome – tokios apklausos nedarėme. Nėra mokykloje nė vienos klasės, kur nebūtų tokių vaikų.”
A. Klitienė pastebi, kad vis daugiau tėvų, užsienyje įsitvirtinę, po kiek laiko su savimi išsiveža ir atžalas. „Iš vienos mūsų vienuoliktos klasės paskui tėvus išvažiavo net trys mokinės”, – sakė direktorė.
Vadovė pastebi, kad emigrantų vaikai reikalauja daugiau dėmesio. A. Klitienė džiaugiasi, kad jų mokykla nedidelė – į bet kurią situaciją greitai reaguojama.
I. Simonaitytės pagrindinėje mokykloje mokosi dar daugiau – 42 be tėvų priežiūros likusių mokinių. Pasak direktorės Gražinos Skunčikienės, tėvams išvykus neretai pablogėja vaikų lankomumas ir elgesys, mokymosi rezultatai.
„Pradėjus ieškoti priežasčių, kodėl staiga iškilo pažangumo problemų, neretai paaiškėja, kad mokinio tėvų nebėra Lietuvoje”, – kalbėjo G. Skunčikienė.
Direktorės teigimu, kai kurie iš užsienio sugrįžę gimdytojai patys pradeda gailėtis savo sprendimo palikti vaikus Lietuvoje. Mat pasitaiko, kad tėvai su paaugliu vaiku neberanda bendros kalbos, pajunta tarsi tarp jų atsiradusią sieną.
„Viena mama pati padarė išvadą – išvykdami į užsienį padarė klaidą, – teigė mokyklos vadovė. – Gyvenimas priverčia žmones ieškoti įvairių galimybių, bet kai ką dėl to tenka ir paaukoti.”
„Aukuro” vidurinės mokyklos direktorė Lygija Virkšienė pasakojo, kad daugiausiai vaikai paliekami senelių priežiūrai. Mokykloje mokosi viena pradinukė, kuria rūpinasi prosenelė. L. Virkšienei žinoma, kad yra ir su visai svetimais žmonėmis likusių mokinių.
Tokiais atvejais paprastai kontaktas su mokykla prarandamas. Anot direktorės, į tėvų susirinkimus neoficialūs globėjai dažniausiai neina.
„Jei, tarkim, vaiku rūpinasi močiutė, auklėtojas pats skambina ir šnekasi individualiai”, – teigė L. Virkšienė, kurios vadovaujamoje švietimo įstaigoje mokosi 22 emigrantų vaikai.
„Kol vaikas mokosi pradinėse klasėse, problemų lyg ir nematyti. Bet augant jos pradeda ryškėti. Vaikas pradeda blogiau mokytis, praleidinėti pamokas, tampa piktesnis, agresyvesnis. Nelieka labai svarbaus emocinio ryšio su tėvais, ir tai padaro savo. O globėjai, pastebime, ne visada sugeba pakontroliuoti, vaikai nepasiduoda jų įtakai”, – svarstė L. Virkšienė.