Savo valdas Kaune plečiančiam Henrikui Daktarui padeda ir miesto meras, vienas liberalcentristų lyderių Arvydas Garbaravičius.
Miesto vadovas leidžia itin palankiomis sąlygomis – už dešimteriopai mažesnę sumą nei yra rinkos kaina – privatizuoti savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą Laisvės alėjoje.
A.Garbaravičius dangstosi apylinkės teismo sprendimais, pripažįstančiais, kad nusikaltėlių vedliu laikomo H.Daktaro artimieji gali naudotis įstatymų lengvatomis.
Tokiu būdu šie žmonės tampa lyg ir valstybės globotinais asmenimis.
Tuo tarpu Kauno savivaldybės teisininkai tvirtina, kad tokie mero ir teismo veiksmai kertasi su įstatymais.
Teisininkai ragina A.Garbaravičių ginti miesto interesus ir skųsti teisėjų sprendimus aukštesnėms instancijoms.
Pavyko pigiai privatizuoti
Šiuo metu H.Daktaro artimieji valdo net kelis butus viename Laisvės alėjos namų.
Šalia vienas kito esantys būstai priklauso H.Daktaro motinai Jadvygai Daktarienei ir jo giminaitei Brigitai Masaitytei.
Iki praėjusių metų pabaigos vienas šių butų priklausė savivaldybei. A.Garbaravičiaus leidimu B.Masaitytė šį butą, kurio rinkos kaina siekia kelis šimtus tūkstančių litų, iš savivaldybės įsigijo už kelis tūkstančius.
Taip sėkmingai privatizuoti būstą B.Masaitytė galėjo po Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo. Teisėjai pripažino, jog ši moteris gali pasinaudoti įstatymų lengvatomis, leidžiančiomis privatizuoti savivaldybei priklausančius butus dar iki 1998 metų galiojusiomis sąlygomis.
Įstatymai numato, jog taip butus įsigyti gali tie piliečiai, kurie buvo pradėję privatizavimo procedūrą ir gali teisme įrodyti, jog to nespėjo baigti iki 1998 metų dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių.
Istorijoje – daug neaiškumų
„Lietuvos rytui” pasidomėjus šia istorija paaiškėjo daug neaiškių dalykų, kurie užkliuvo ir savivaldybės teisininkams.
B.Masaitytė į butą Laisvės alėjoje 2001 metais atsikėlė iš buto Vytauto prospekte, kuris priklausė H.Daktaro žmonai Ramutei, motinai Jadvygai bei dabar kalinčiam buvusiam Kauno savivaldybės tarybos nariui Enrikui Daktarui.
Iki tol Laisvės alėjoje gyvenusi pilietė Daktarams priklausantį butą Vytauto prospekte nusipirko.
Bet tuo metu Eriko Tamašausko vadovaujamos savivaldybės valdininkai šį sandorį įteisino kaip keitimąsi butais.
2005 metais panorusios privatizuoti butą Laisvės alėjoje B.Masaitytės pagrindinis argumentas teisme buvo tas, jog anksčiau čia gyvenusi pilietė iki 1998 metų buvo pradėjusi jo privatizavimo procedūrą.
Bet, anot savivaldybės teisininkų, B.Masaitytė pagal jokius įstatymus negali būti laikoma šios procedūros tęsėja, ir butas Laisvės alėjoje turėjo likti miesto nuosavybe.
Vadovas nieko neatsiminė
„Lietuvos ryto” paklaustas, kodėl nepaisė teisininkų raginimų dėl buto privatizavimo kreiptis į aukštesnės instancijos teismą, R.Garbaravičius atrodė nustebęs.
„Tikrai nieko neatsimenu. Kokia, sakote, pavardė? Dar ir Daktarai ten buvo? Šiaip jau, kad neklausyčiau teisininkų siūlymų, negalėjo būti. Aš visada atsižvelgiu į jų siūlymus, o jei reikia, reikalauju papildomų išvadų.
Bet mano bendra nuostata yra ta, kad visi žmonės, kurie nesuspėjo iki 1998-ųjų susitvarkyti tų problemų, galėtų jas be didelių kliūčių susitvarkyti”, – kalbėjo meras.
Atminties stoka skundėsi ir mero patarėjas teisės klausimais Piotras Lagunovas.
Vieni kitais pasitikėjo
Tačiau po dienos A.Garbaravičius pranešė, jog nurodė savo patarėjui prisiminti šią bylą.
Kauno vadovas „Lietuvos rytui” ėmė tvirtinti, jog patarėjo kompetencija negalima abejoti ir juo reikia besąlygiškai tikėti, nes P.Lagunovą įdarbinti patarėju „nurodė teisėsaugos struktūros”.
Savo ruožtu P.Lagunovas paaiškino, jog mero sprendimą neskųsti apylinkės teismo sprendimo aukštesnei instancijai lėmė pasitikėjimas teisėjų kompetencija: „Susipažinę su teismo argumentais, nutarėme, jog jie yra išsamūs ir pagrįsti”.
Patarėjas tikino, jog B.Masaitytės sąsajų su Daktarų šeima nežinojo ir šios pilietės „net akyse nėra matęs”.
Teisiasi ir dėl rūsių
Kol Kauno vadovas skundžiasi atminties stoka, J.Daktarienė nusprendė su savivaldybe teistis ir dėl namui Laisvės alėjoje priklausančių rūsių.
Teismo posėdis šiuo klausimu turėtų įvykti jau kitą mėnesį.
Sprendžia tie patys asmenys
Kai kurių Kauno politikų nuomone, tokių abejotinų miesto valdžios ir apylinkės teismo sprendimų, įteisinančių galimas manipuliacijas butais, yra ne vienas, o dešimtys. Savivaldybės taryba, kuri turėtų tvirtinti tokius sprendimus, esą apeinama.
Pasak kai kurių Kauno politikų, tokiomis sąlygomis už grašius Kaune parduoti šimtai savivaldybei priklausiusių butų.
Šį procesą kontroliuoja nedidelė miesto apylinkės teisėjų ir A.Garbaravičiui artimų savivaldybės pareigūnų grupė.
Savivaldybės ir kitų institucijų valdininkai, atstovaujantys valstybės interesams tokiose bylose, dažniausiai yra buvę Centro sąjungos, kuriai anksčiau atstovavo ir A.Garbaravičius, nariai.
Antai, Registrų centro Kauno filiale dirba buvęs centristas Vygaudas Molis, o savivaldybės administracijos aprūpinimo būstu skyriui vadovauja irgi buvęs centristas Šarūnas Mandravickas.
Apylinkės teisme su nekilnojamuoju turtu susijusias bylas dažniausiai sprendžia keturios šio teismo teisėjos – Giedrė Jakštienė, Daiva Mekšraitienė, Rūta Rimkevičienė ir Olga Šinkarenko.
D.Mekšraitienės, kaip prieštaringai vertinamos teisėjos, pavardė minima ir specialiosios Seimo komisijos, tyrusios bankrutavusio koncerno EBSW veiklą, išvadose.
🙄