Istorija, į kurią pateko „Vakarų ekspreso” skaitytoja, rodo, kad kai kurias kiekvieno mūsų asmeninio gyvenimo detales žino ne tik specialiosios Lietuvos tarnybos ar valstybinės institucijos, bet ir apklausų agentūros.
Virginija prisistačiusi klaipėdietė (vardas pakeistas. – Aut. past.) gerokai nustebo sulaukusi skambučio iš Vilniaus. Moteris, prisistačiusi apklausos agentūros darbuotoja, paprašė atsakyti į kelis klausimus. Virginijai pasidomėjus, kodėl klausiama būtent jos, išgirstas atsakymas šokiravo.
„Agentūros darbuotoja paaiškino, jog jiems reikalinga tik tam tikros visuomenės grupės atstovų nuomonė ir aš tai grupei priklausanti, – pasakojo pašnekovė. – Savo paaiškinimą agentūros atstovė pagrindė – pateikė tiek daug faktų, kad, regis, apie mane žino daugiau nei aš pati”.
Virginija pasakojo, kad agentūros atstovė žinojusi jos amžių, išsilavinimą, darbovietę, adresą, kitus duomenis. Sutrikusi klaipėdietė panoro išsiaiškinti, kur tokios bendrovės gaunančios panašią informaciją ir ar jos turinčios tokią teisę.
Vilniuje veikiančios analizės ir tyrimų bendrovės atstovai patikino, jog visą apie respondentus reikalingą informaciją jie gauna iš tyrimo užsakovų – valstybinės įstaigos ar įmonės, siekiančios išsiaiškinti savo darbuotojų ar klientų nuomones. Tyrimą gali užsakyti bet kas, jeigu gali sau tai leisti.
„Informacija, kurią mes gauname iš užsakovų, nėra slapta – ta pati, kurią žmonės teikia norėdami įsidarbinti ar pasinaudoti įstaigos ar įmonės teikiamomis paslaugomis. Be to, pristatant apklausos rezultatus, šie duomenys neviešinami”, – sakė tyrimo bendrovės atstovas.
Be to, kartais žmonės tuos pačius duomenis pateikia net patys to nesuprasdami. Neretai telefono numerį, adresą ar amžių įrašydami įvairiausių reklaminių žaidimų kuponuose.
Specialistai ramina – atliekant tyrimus ne visada reikia žinoti respondento amžių ar šeimyninę padėtį. Kai reikalinga plačiųjų masių nuomonė, žmonės pasirenkami visiškai atsitiktiniu būdu – pagal telefonų knygas arba klausiant jų tiesiog sutikus gatvėje.