Sena skola sugrįžo bumerangu

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją vėl kreipėsi antstolių darbu nepatenkinti klaipėdiečiai. Pensininkė Taisija Danilevičienė sako staiga sužinojusi turinti seną skolą, apie kurios egzistavimą net neįsivaizdavo. Tačiau labiausiai moterį šokiravo, kad jos skola nuo 8 litų išaugo iki 170.

„Mano visa pensija – 170 litų. Tad šį mėnesį pensijos turbūt nebegausiu, viską pasiims“, – guodėsi redakcijoje su dukra Jelena Danilevičiūte apsilankiusi T. Danilevičienė.

Rodydama prieš keletą dienų gautą kvietimą atvykti pas antstolį moteris pasakojo, kad antstolė Lina Uniokaitė jau areštavo jos banko sąskaitą.

Žinia apie įsiskolinimą T. Danilevičienę tiesiog pribloškė, nes ji tikina negavusi nė vieno įspėjimo skolą grąžinti. Iš kur skola susidariusi, tvirtina taip pat nenutuokianti. „8 litai 20 centų – menki pinigai. Tikrai būtume sumokėję, jei tik kas būtų mus informavę“, – pasakojo motina ir dukra.

Į redakciją tiesiai iš antstolės kontoros atėjusios moterys stebėjosi, kad ten joms atsisakyta parodyti bylos dokumentus bei nepaaiškinta, kaip ta skola susidariusi. „Taip ir nežinome, iš kur tie aštuoni litai. Sužinojome tik tiek, kad pranešimus apie skolą, kuri susidarė dar 1999 metais, mums siuntė į butą Vyturio gatvę. Bet mes ten jau seniai negyvename. O nauju adresu I. Simonaitytės gatvėje nieko nesiuntė“, – pasakojo ne su pačia antstole, o su jos padėjėja bendravusios moterys.

Antstolė L. Uniokaitė „Vakarų ekspresui“ paaiškino, kad tokia suma – 170 litų – susidarė priskaičiavus vykdymo išlaidas. T. Danilevičienė, anot antstolės, 1999-aisiais nesumokėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismui 8,20 lito teismo išlaidų. Tąsyk į teismą buvo kreiptasi dėl nuosavybės teisių pripažinimo. „Taip dažnai būna – kai suma maža, žmonės arba užmiršta, arba tiesiog dėl aplaidumo nesusimoka“, – sakė L. Uniokaitė.

Antstolė patvirtino, kad pranešimai apie skolą T. Danilevičienei buvo siunčiami į Vyturio gatvę, adresu, kuris buvo nurodytas vykdomajame rašte. L. Uniokaitė pažymėjo, kad, vadovaujantis įstatymais ir Aukščiausiojo teismo praktika, skolininkas privalo pats pranešti apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą. Kadangi tokios informacijos negauta, T. Danilevičienės buvo ieškoma senuoju adresu. „Jei būtume rašę užklausimus registrui, tuomet vykdymo išlaidų suma būtų susidariusi dar didesnė“, – teigė ji.

Antstolė patikino, kad moteriai ir jos dukrai buvo leista susipažinti su bylos medžiaga. Sužinojusi, kad po apsilankymo kontoroje T. Danilevičienei iškilo daug neaiškumų, antstolė sakė siūlanti gyventojai ateiti į jos priėmimą, kur jai bus atsakyta į visus klausimus. L. Uniokaitė pataria moteriai iš pradžių susimokėti bent 8,20 lito, nes tuomet sąskaitų areštas bus panaikintas. Taip pat antstolė patikino, kad pensiją moteris tikrai gausianti – niekas jos atimti neketina. Su paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis gyventoja esą galinti ir nesutikti, bet nuspręsti, ar jos skirtos pagrįstai, ar ne, kompetentingas tik teismas. Skolininkui atsisakant mokėti vykdymo išlaidas, antstolis gali kreiptis į teismą.

Galiausiai L. Uniokaitė pažymėjo, kad antstolis, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, vykdymo išlaidas gali ir sumažinti. Todėl ji dar kartą ragina gyventoją apsilankyti jos kontoroje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.