Vaikus palikusiems emigrantams – gėdos stulpas

Kol kas nei geriausi šalies teisininkai, nei valdžios atstovai neranda būdų, kaip padėti į užsienį uždarbiauti išvykusių tėvų paliktiems vaikams.

Pagal šalyje galiojančius įstatymus, tokius vaikus prižiūrintys seneliai ar artimieji neturi jokios teisinės galios atstovauti vaikams nei mokymo, nei gydymo įstaigose. Vien Klaipėdos mokymo ir ugdymo įstaigose yra per 500 tokių vaikų.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės pavaduotojos Simonos Bronušienės žiniomis, kol kas planuojama svarstyti Išmokų vaikams įstatymo pataisas. Siekiama, kad išvykus tėvams būtų galima įteisinti likusių vaikų globą seneliams ar artimiesiems, nemokant jiems globos pašalpos.

„Tačiau iškyla kita problema – neaišku, ar visi tėveliai geranoriškai rašys prašymus, kad jų vaikams tokia globa būtų nustatyta. Kol kas net geriausi šalies teisėjai neranda sprendimo, kaip būtų galima priversti tėvus įsteigti tokią globą. Matyt, vaikų teisių apsaugos tarnybos tokiais atvejais turėtų kreiptis pagalbos į prokuratūrą, kad jos darbuotojai priverstų tėvus steigti globą, arba kitu atveju jiems būtų apribotos tėvystės teisės”, – Klaipėdos apskrities savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybų ir vaikų globos institucijų atstovų susitikime kalbėjo S. Bronušienė.

Be kita ko, ji užsiminė, kad buvo svarstoma galimybė įsteigti specialius registrus – tarsi gėdos stulpą tiems tėvams, kurie, išvykdami į užsienį, nepasirūpino savo atžalomis.

„Tačiau Teisingumo ministerija griežtai pasisakė prieš tokių registrų atsiradimą”, – pabrėžė S. Bronušienė.

Kalbėdama apie įvaikinimo problemas, S. Bronušienė pastebėjo, kad kasmet įvaikinama panašiai tiek pat vaikų. Praėjusiais metais iš viso Lietuvoje buvo įvaikinti 196 vaikai.

„Džiugu tai, kad net šešios lietuvių šeimos įsivaikino po 2 vaikučius. Džiugina ir tai, kad įsivaikinti nori ne tik didžiuosiuose miestuose ir ne tik labai pasiturinčiai gyvenančios šeimos”, – sakė S. Bronušienė.

Nepaisant to, kad įvaikinimas šalyje neaktyvėja, be kita ko, vaikų teisių apsaugos tarnybų specialistai svarstė, kad reikėtų dar labiau sugriežtinti globėjų medicininių duomenų patikrą. Mat yra buvę tokių atvejų, kai paaiškėja, jog pasiėmę globoti vaiką žmonės serga psichine liga.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.