Mokyklas baugina narkotikai

Ieškantys narkotikams pinigų mokiniai reketuoja savo bendraamžius, o Priklausomybės ligų centre gydomi paaugliai jau su kelerių metų narkomanijos „stažu”.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai pasiūlė plintančią narkomaniją stabdyti privalomu mokinių testavimu. Tačiau pedagogai valdžios prašo pirmiausiai pasirūpinti mokyklų saugumu.

Maitina pažadais

Švietimo įstaigų ūkio tarnybos viršininkė Violeta Gembutienė sakė, kad bandyta apskaičiuoti, kiek miesto biudžetui atsieitų samdomi apsaugos darbuotojai.

Vienam budinčiam per pamokas apsaugininkui reikėtų sumokėti apie 1 700 litų mėnesio atlyginimą. Jei apsaugos darbuotojus samdytų kiekvienai švietimo įstaigai, per metus susidarytų apvali suma. Miesto valdžia tokių pinigų neturi.

Pinigų biudžete nerandama ir tvoroms, nors klaipėdiečiai jau kelerius metus maitinami pažadais, kad bus aptvertos bent kelios problemiškiausiuose uostamiesčio rajonuose veikiančios mokyklos – L.Stulpino, „Varpo”, „Vyturio”, „Pajūrio”.

V.Gembutienės skaičiavimu, visoms mokykloms aptverti reikėtų per 6 milijonus litų.

Tvora – privaloma

Mokyklas ir jų teritorijas saugančios tvoros – ne šiaip sau išsigalvojimas.

Visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėja Asta Šlepetienė priminė, kad tvorų reikalauja higienos norma. „Visa mokyklos teritorija turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 metro tvora arba gyvatvore”, – dokumentą citavo gydytoja.

Šis vaikų saugumo garantas – įprastas daugelyje užsienio šalių.

„Lankiausi Švedijoje, Italijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, ir visur mokyklos aptvertos”, – prisiminė P.Mašioto vidurinės mokyklos direktorė Janina Grigienė.

Ši Klaipėdos švietimo įstaiga vienintelė turi tvorą.

Jaučiasi saugiau

P.Mašioto vidurinė – naujausia pastatyta uostamiesčio mokykla. Metalinė tvora buvo įtraukta į statybos darbų sąmatą.

Likusių seniau pastatytų per 30 uostamiesčio mokyklų nejuosia tvoros.

„Kai tvorą tvėrė, buvo kalbų, kad mokyklą kaip kalėjimą stato”, – prisiminė J.Grigienė. Tačiau dabar ji galinti patvirtinti, jog tvora apsaugo ne vien nuo Klaipėdos švietimo įstaigas siaubiančių vandalų, želdinių vagių ar pastatų tepliorių.

„Esame saugūs. Narkotikų platintojai pas mus neįeina”, – tikino direktorė. Tačiau ji neslėpė, kad ir jos mokykloje yra vaikų, ragavusių narkotikų.

Tai parodė apklausa. Kai kurie mokiniai prisipažino bandę narkotikų, tačiau jų įsigijo ne savo mokykloje, o per vakarėlius klubuose.

Siūlo ir mokyklose

Naujausias Visuomenės sveikatos centro tyrimas patvirtino, kad jaunimui narkotikų siūloma ir mokyklose bei jų prieigose. Taip teigė 61 proc. profesinių mokyklų 16-18 metų amžiaus mokinių – iš 360 apklausoje dalyvavusiųjų.

„Panaši tendencija gali būti ir pagrindinėse, vidurinėse mokyklose, taip pat gimnazijose”, – tyrimo rezultatus apibendrino centro gydytoja Vilija Pečkauskienė.

Kito – tarptautinio tyrimo – duomenimis, narkotikus bent kartą yra vartoję 15,6 proc. Lietuvos mokinių.

Oficialiais duomenimis, mūsų šalyje yra apie 5 tūkst. narkomanų.

Tačiau specialistai mano, kad šie skaičiai neatspindi realybės. Ji – negailestingesnė.

Gydosi ir mokiniai

Skaičių nesuabsoliutina ir Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas Linas Slušnys. Pasak jo, per praėjusius metus gydėsi dešimt moksleiviško amžiaus piliečių, bet nuo narkotikų priklausomo jaunimo yra kur kas daugiau.

Ligoninėje paaugliai atsiranda su solidžiu narkotikų vartojimo „stažu”.

Gydytojas prisiminė keturiolikmetę, ketverius metus į veną leidusią aguonų nuovirą.

„Ji ir kiti mūsų jaunieji pacientai narkotikų gavo tikrai ne mokykloje. Negirdėjau, kad kurioje nors švietimo įstaigoje būtų „taškas”. Klubuose – yra”, – sakė gydytojas.

Nebegalintiems be narkotikų gyventi žmonėms reikalingi pinigai. „Per dieną – nuo 120 iki kelių šimtų litų”, – pridūrė L.Slušnys.

Jam teko girdėti ne vieną pasakojimą, kaip prekybos centruose jaunuolių grupės mikliai privagia dešrų, kavos ir kitokių gėrybių. Paskui pigiau perparduoda turgaus prekeiviams.

Nuo agresyvių vagių nukenčia ir vaikai. Netoli mokyklų iš jų atimami pinigai, mobilieji telefonai, nurengiamos striukės. Kartais vagys gąsdina švirkštu, neva užkrėstu ŽIV.

Testas – kvailystė?

Be mokyklų saugumo sustiprinimo, pedagogai ir medikai mato kitų priemonių, užkertančių kelią plisti kvaišalams.

„Masinis mokinių testavimas – kvailystė. Tačiau aš už tai, kad jei šeimoje kilo įtarimų, tėvai turėtų galimybę anonimiškai ištirti vaiką. Tą mes nemokamai darome centre, o galėtų ir mokyklų slaugytojos”, – sakė L.Slušnys.

Turinti dvyliktoką sūnų gydytoja V.Pečkauskienė privalomąjį mokinių testavimą vertina kaip baimės ir nepasitikėjimo išraišką.

Pedagogė J.Grigienė irgi pabrėžia šeimos atsakomybę. Taip pat ji įsitikinusi, kad narkomanijos plitimą tarp mokinių sustabdytų mieste įvesta vadinamoji komendanto valanda.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Mokyklas baugina narkotikai"

  1. ddd

    trooxta twarkos mokeeklose. jagu mokiniai gali pasoosti mokeetoja o ta nieko nesako tai ka kalbet

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.