Valdininkai jau gviešiasi ir Kačerginės miškų
Už 16 kilometrų nuo Kauno nutolusi Kačerginės gyvenvietė nuo seno traukia poilsiautojų akį. Tyras oras, gaivūs pušynai, vanduo…
Kas gali būti geriau atostogaujančiam, alinančios kasdienybės išvargintam žmogui? Neatsitiktinai čia veikia širdies reumatinėmis ligomis sergančių vaikų sanatorija. „Barsukynės” ir „Apuokynės” poilsiavietėse maloniai leidžia laiką ne tik Kauno, bet ir aplinkinių miestų, net iš užsienio atvykę ramybės mėgėjai.
Tačiau yra turtingų žmonių, kurie čia, net nepaisant įstatymų, norėtų įsikurti visam laikui.
Bendruomenė – rakštis?
Šalyje su užsidegimu pradėta steigti kaimų bendruomenes. Valdžia suprato, kad vienkiemiuose užsisklendę žmonės sunkiai priima nurodymus, potvarkius. Per gerą dešimtmetį išsklaidytus žmones į krūvą burtis vilioja net užsienio fondų pinigais. Dažniausiai jų prašoma įsirengti susirinkimų salę, vandentiekio bokštą sutvarkyti, išmaltą kelią suremontuoti.
Tačiau susibūrę žmonės kartais, kaip sakoma, valdžiai parodo savo nagučius.
Pavyzdžiui, pradeda aktyviai kovoti už savo gyvenamosios aplinkos išsaugojimą. Tokiu būdu užsitraukia net valdžios nemalonę. Taip atsitiko ir Kačerginės visuomenininkams, kurie susibūrę į miestelio bendruomenę.
Kačerginės žmones piktina valdžios neteisybė individualių namų statyboms dalijant gražiausius miško sklypus, bei sugrąžinant nuosavybės teise priklausiusią žemę. Miestelio senbuviai tvirtina, kad prieš keletą dešimtmečių smėlėtose žemėse sunkiai sodino mišką, kuriuo dabar daug kas ne tik grožisi, bet ir nori įsigyti.
Prieš keletą metų Vyriausybė, matyt, neišlaikiusi savininkų spaudimo, pamažu pradėjo leisti miške statyti namus. Kaip jau pas mus tapo įprasta, pirmiausiai – ne vietiniams, čia visą amžių gyvenusiems, bet turtingiems tolimų miestų ponams.
Slepiasi po žodžių ekvilibristika
Kačerginės bendruomenės centro vardu valdybos pirmininkas Gintautas Kazlauskas šių metų pradžioje parašė prašymą Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui Antanui Petrauskui. Gyventojai pareigūnui priminė, kad 2002 metais Vyriausybė buvo patvirtinusi Kačerginės miško parko statusą, tačiau pernai šis buvo pakeistas į II grupės mišką.
Tokie pakeitimai nieko gero nežadėjo, todėl dauguma iš 750 miestelio gyventojų, G.Kazlausko teigimu, tam nepritaria ir valdininkų prašo tokius veiksmus sustabdyti. Manoma, kad miško paskirties keitimas sudarys prielaidas miško naikinimui. Gyventojai žino, kad jau senokai tvarkomas miestelio detalusis planas, ir piktinasi, kad viskas daroma paslapčiomis, be platesnio aptarimo bendruomenėje.
Departamento direktorius A.Petrauskas faktiškai patvirtino gyventojų nuogąstavimus ir išaiškino sudėtingą valdiškų žodžių ekvilibristiką. Jis patvirtino, kad 2004 metų pabaigoje Vyriausybė priėmė nutarimą apie Kauno rajono miškų priskyrimą atskiroms miškų grupėms. Kačerginės miestelio miškas prisikirtas II grupės specialios paskirties miškų B pogrupiui – rekreaciniams sklypams.
Kaip minėta, anksčiau miestelio miškas buvo priskirtas II grupės specialios paskirties miškų B pogrupiui, bet miško parkui. Šis valdininkas plačiau paaiškino šias biurokratinių formuluočių abrakadabras. Pagrindinis ir esminis skirtumas yra tas, kad miško parkai priskiriami valstybės išperkamiems sklypams, kuriuose negalima atkurti nuosavybės. Apie žemės atsikėlimą iš kitos vietos negali būti nė kalbos. O pakeistas B pogrupio statusas, gražiai kalbantis apie rekreacinius miško sklypus, jau tenkina kai kurių savininkų pagrindinį norą – susigrąžinti nuosavybę. O tada prasidės „sakralinės” kalbos apie nuosavo turto šventumą, apie siekį daryti savo miške, ką tik nori. O tiksliau, tik ką gautą sklypą kuo naudingiau parduoti. Sakoma, kad šiuo metu aras Kačerginės miško jau parduodamas už 30000 litų.
Ministras pritaria. Kam?
Bendruomenės centro valdybos pirmininkas G.Kazlauskas „Kauno dienai” tvirtino, kad sklypai miške suprojektuoti dar 1999-2000 metais. Valdininkai kantriai laukė, kol sušvelnės perdavimo sąlygos, bus pakeistas miško statusas. G.Kazlauskas prisipažįsta, kad dalį bendruomenės pavyko supriešinti. Šiuo metu yra apie 10 vietinių savininkų, kurie tikisi miške atkurti nuosavybės teises. Tačiau ir juos piktina, kad atsiėmusių, net persikėlusių iš kažkokių užkampių žemę, yra kur kas daugiau. Tarp jų – su gana garsiomis pavardėmis. Pavyzdžiui, jau prieš gerą penkmetį net keletą sklypų iš V.Landsbergio-Žemkalnio palikimo Kačerginėje susigrąžino tuometinis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Ne dėl noro pasėdėti ant nuosavo miško samanų. Šis valstybės pareigūnas susigrąžintus žemės sklypus tuojau pat pardavė. Vieną – 12,5 aro – J.Biliūno aikštėje. Dabar vietos jaunimėlis jau negali čia, kaip būdavo anksčiau, kamuolio pagainioti. Nusipirkęs sklypą turtingas žmogus aikštėje pasistatė didžiulį namą ir, žinoma, jį patikimai apsitvėrė. Anot G.Kazlausko, tai buvo precedentas, kai buvo leidžiama kirsti medžius ir statyti trobesius.
Bendruomenės nariai savo nerimą dėl miško likimo išreiškė ir aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui. Pirmieji ministro atsakymo žodžiai buvo įkvepiantys:” …pritariame Jūsų siekiui išsaugoti miestelio miškus, kurie intensyviai naudojami rekreacijai ir turi tenkinti visos visuomenės poreikius”. Tačiau toliau ministras paaiškino, kad Vyriausybė nutarė pakeisti Kačerginės miškų statusą – priskyrė II B grupei – rekreaciniams miškams. Užsiminė, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima „išimtinais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus”.
G.Kazlauskas tvirtino, kad tokie interesai labai sunkiai suderinami. Tą patvirtino ir neseniai įvykęs Kačerginės gyventojų susitikimas su Kauno rajono savivaldybės atstovais, projektuotojais, bendruomenės nariais. Buvo atkaklių siūlymų miške įteisinti statyboms bent 4 arų sklypus. Tačiau nenorėta sutikti, kad tokiu atveju bus suniokota gal net ištisas hektaras pušyno, nes prie namo reikės nutiesti kelius, komunikacijas. Be to, tokie mini sklypeliai gana greitai išsiplečia.
Julius Lenčiauskas
jega;]] 😕 😡 👿