Darbo užmokestis turės atspindėti realų darbuotojų ir vadovų indėlį

Nebegalima ilgiau toleruoti viešumo stokos, blogai reglamentuoto ir todėl dažnai socialiai neteisingo darbo apmokėjimo, kuris įsigalėjo valstybės ir savivaldybių valdomose viešosiose įstaigose”,- teigia Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius, susipažinęs su Seimo pavedimu Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaita.

Parodoksalu, bet pasak Artūro Skardžiaus, šalyje niekas nežino kiek įsteigta ir veikia valstybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėjos ar dalininkės yra valstybės institucijos, koks joms perduotas valstybės ir savivaldybių turtas, kiek yra akcinių bendrovių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso akcijos. Net Valstybei kontrolei nepavyko gauti baigtinio tokio juridinių asmenų sąrašo, o juridinių asmenų registro tvarkytojas VĮ Registrų centras nekaupia duonenų apie šios rūšies juridinius asmenis, manydama, kad duomenys apie Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų steigėjus, dalininkus ir jų įnašus nėra Juridinių asmenų registro duomuo. Juridinių asmenų registro tvarkytojas taip pat informavo auditorius, kad vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Juridinių asmenų registro nuostatais juridinių asmenų registre duomenys apie akcininką registruojami tik tuo atveju, kai bendrovės akcininkas yra vienas asmuo.

A.Skardžius pažymi, kad nėra vieningos apskaitos sistemos kuri leistų apskaityti ir vykdyti efektyvią politiką dėl valstybės lėšų darbo apmokėjimui ir turto panaudojimo valstybės įmonėse, viešosiose įstaigose, kurių steigėjos ar dalininkės yra valstybės institucijos, ir akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų. Valstybės kontrolė nustatė susirūpinimą keliančias tendencijas. Nors per dvejus analizuotus metus vidutinis darbo užmokestis tirtose įmonėse, įstaigose ir bendrovėse padidėjo nuo 8 iki 17 proc., tačiau tuo pat metu daugelio vadovų darbo užmokesčio augimo tempai buvo daug didesni. Tai lėmė sparčiai didėjančios prie tarnybinio atlyginimo skiriamos kitos išmokos. Pavyzdžiui, bendrovių vadovų darbo užmokestis padidėjo 24 proc. ir sudarė vidutiniškai po 8 923 Lt per mėnesį. Tai 5,5 karto daugiau negu tose bendrovėse dirbančių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Sveikatos priežiūros įstaigose skirtumas tarp vadovų ir darbuotojų darbo užmokesčio išaugo iki 6,3 karto, tačiau jis ir toliau sparčiausiai didėjo. Savotišką darbo užmokesčio disproporcijos rekordą pasiekė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos vadovas, kuriam 2004 metais kas mėnesį buvo priskaičiuojama vidutiniškai po 30 365 Lt per mėnesį, arba 12 kartų daugiau negu vidutiniškai vienam šios mokyklos darbuotojui.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad teisės aktai suteikia galimybę įmonių vadovaujantiems darbuotojams skirti dideles tarnybinio atlyginimo priemokas ir skatinti premijomis iš įmonės pelno, neatsižvelgiant į kitų darbuotojų indėlį į uždirbtą pelną. Pavyzdžiui Vilniaus metrologijos centro generaliniam direktoriui buvo skirta 61 proc. įmonės premijavimo fondo, kuris buvo sudarytas iš jos pelno. Likusią dalį premijavimo fondo generalinis direktorius paskyrė tik administracijos darbuotojams.

Dėl blogai reglamentuoto darbo apmokėjimo valstybės ir savivaldybių valdomų mažesnių įmonių vadovai turi galimybę gauti didesnį tarnybinį atlyginimą, nei didesnėse įmonėse dirbantys jų kolegos. Kai kuriose įmonėse ir įstaigose vadovų pavaduotojai ir kiti darbuotojai gauna didesnį darbo užmokestį negu patys vadovai. Pavyzdžiui, Lietuvos radijo ir televizijos komercijos direktoriui vidutiniškai buvo išmokama po 16 610 Lt per mėnesį, o generaliniam direktoriui – du kartus mažiau. Toje pačioje sferoje dirbantys viešųjų įstaigų darbuotojai turi galimybę gauti didesnį darbo užmokestį negu biudžetinių įstaigų darbuotojai, nes gaunančios pajamas iš valstybės ir savivaldybių viešosios įstaigos nėra įpareigotos nusistatyti darbo lėšų apmokėjimo tvarką. Pavyzdžiui, daugelio iš biudžeto finansuojamų universitetų rektorių darbo užmokestis beveik tris kartus mažesnis už viešosios įstaigos statusą turinčios Tarptautinio verslo mokyklos rektoriaus darbo užmokestį.

Nėra aiškios premijų ir premijavimo sąvokos. Teisės aktuose nurodoma, kad premijų mokėjimas turėtų priklausyti nuo veiklos rezultatų. Tačiau kai kuriose įmonėse premijos išmokamos iš iš darbo užmokesčio fondo ekonomijos. Taigi, jos gali būti skiriamos net ir nuostolingai dirbančios įmonės darbuotojams.

Pasak A.Skardžiaus, ypatingą susirūpinimą kelia nepakankamas darbo apmokėjimo reglamentavimas viešosiose įstaigose. Viešųjų įstaigų įstatymas neįpareigoja viešųjų įstaigų nusistatyti darbo apmokėjimo lėšų naudojimo tvarką. Todėl iš komercijos gaunamos pajamos dažnai skiriamos ne viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti, o vadovų skatinimui. Nors Seimas dar 2005 m. birželio 30 d. pasiūlė Vyriausybei nustatyti viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra ministerijos ar kitos valstybės institucijos, valstybės lėšų ir kito turto naudojimo tvarką, tačiau iki šiol nutarimaspilna apimtimi neįgyvendintas. Abejonių kelia ir šių įstaigų atskaitomybės pateikimas, nes viešosiomis save vadinančių įstaigų atskaitomybė nėra vieša, ir visuomenė negauna informacijos, kaip naudojamos jų lėšos.